|
|
Ar gali Lietuvoje leistis kosminiai laivai?
Įdomiausias dalykas, kad jei Lietuva ir turėtų reikiamą techninę bazę, tai šiuo metu pasaulyje apskritai nėra kosminiu laivų, kurie galėtų pas mus nusileisti. Turime omenyje daugkartinio naudojimo kosminius laivus (shuttle), kurie leidžiasi ant nusileidimo tako kaip paprastas lėktuvas. Kitiems kosminiams nusileidimo aparatams iš viso leidimosi tako nereikia su parašiutu kapsulė krenta i stepes arba vandenynus. Tačiau amerikietiškųjų shuttle programa dabar laikinai pristabdyta, o rusiškojo Buran techninė bazė iš viso sunaikinta, todėl laikinai net nelieka kam Lietuvoje ir leistis.
Lietuviškieji oro uostai ir nusileidimo takai statyti dar sovietmečiu. Todėl jie galėjo būti planuojami nebent Burano avariniam nusileidimui. Pagrindinis jo nusileidimo takas buvo statomas Kazachstane Baikonuro kosmodrome. Atsarginiai nusileidimo takai buvo užslaptinti, bet dabar žinoma, kad rytuose tai buvo Chorolio oro uostas Primorjeje netoli Kinijos sienos, o vakaruose - Simferopolyje, Kryme. Pirmojo nusileidimo tako ilgis 3,7 km, plotis 70 metrų. Antrojo atitinkamai 3,7 km ir 60 metrų. Nusileidimo takus dengė speciali sutvirtinta asfaltbetonio danga. Nors Burano masė nusileidimo metu turėjo būti nedidelė apie 90 tonų, bet didelis greitis lėmė didesnes ratų apkrovas į nusileidimo paviršių. Palyginkime: Šiaulių Zoknių oro uosto takų ilgis 3,5 km, plotis 45 m, o Kauno 3,25 km. Teigiama, kad Burano nusileidimui reikėjo minimaliai 2 km, todėl lietuviškieji oro uostai būtų pakankamai tinkami, be to Zoknių ir Kauno oro uostai suprojektuoti ir sunkiasvorių lėktuvų nusileidimui. Vilniaus oro uostas šiuo atveju atrodo kukliausiais jo ir tako ilgis tesiekia 2,5 km, ir danga silpniausia.
Be gero nusileidimo tako reikalinga ir moderni navigacinė sistema bei tinkamai parengtas personalas. Neapsiimsiu spręsti vietinio skrydžius aptarnaujančio personalo kompetencijos, bet Šiauliuose sumontuota moderniausia NATO standartus atitinkanti TACAN navigacinė sistema, kokia naudojama ir leidžiantis amerikietiškiems shuttleams!
Kalbant apie amerikiečių kosminių laivų viešnagę Lietuvoje, tai Europoje ir Afrikoje yra daug oro uostu su kuriais JAV sudariusi sutartis dėl avarinių nusileidimų. Jeigu avarija įvyktų pakilimo metu (2,5 8,3 min po starto), tai shuttles leistųsi oro uostuose Prancuzijoje, Gambijoje, Ispanijoje.
Jei avarija ištiktų virš Eurazijos nusileidimo metu, tam pasiruošta Portugalijoje, Islandijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje. Kai kurios Azijos šalys taip pat pasirengusios priimti besileidžiančius JAV daugkartinio naudojimo laivus (Turkija, Saudo Arabija ir kt.). Šis sąrašas laikui bėgant kinta (pvz., Marokas išbrauktas dėl terorizmo grėsmės). Ką galim žinoti, gal viena diena toks susitarimas bus sudarytas ir su Lietuva :)
Pabaigai verta priminti, kad avarijos atveju lėktuvai leidžiasi bet kur, kur tik įmanoma: ant vandens, automagistralėse ar lygumoje. Ypatingu atveju taip bandytų atlikti ir shuttle. Bet tokių sėkmingu avarinių nusileidimų dar nebuvo: Challenger sprogo kildamas, o Columbia besileisdama
|
|
|
teka 05:19, leidžiasi 21:13
Priešpilnis iki gegužės 20 d. 
