|
|
Kometos
Uodeguotieji dangaus pranašai
Senovės žmonės, stebėdami dangų, atkreipė dėmesį, kad ne visos žvaigždės danguje kas vakarą lieka savo vietose. Tokius klajojančius šviesulius senovės graikai pavadino planetomis. Planetų judėjimas pasižymi tam tikrais dėsningumais, todėl jau senovėje astrologai gebėdavo apskaičiuoti būsimas planetų padėtis žvaigždžių atžvilgiu. Tačiau kartais danguje tarsi iš niekur pasirodydavo paslaptingos žvaigždės, kurios naktis iš nakties slinkdavo nakties dangumi vilkdamos kraupias ugnines uodegas. Tokios žvaigždes graikai pavadino aster kometes:, t.y. uodeguotomis žvaigždėmis. Ryški kometa pakankamai retas reiškinys, plika akimi stebimas vidutiniškai kas 15 metų. Tik atradus teleskopus kometas pradėta atradinėti dažniau. Dabar kasmet aptinkama nuo keliolikos iki keliasdešimt naujų kometų.
Įspūdingas kometų pasirodymas keldavo baimę. Senovės manuskriptuose šie dangaus knai vaizduoti kaip nukirstos galvos, raganos, kardai, šluotos... Manyta, kad liepsnojanti žvaigždė atneša nelaimes, karus, badą ir ligas. 455 m. ryški kometa išpranašavo Romos imperatoriaus Valentino mirtį, 1066 m. praskriejusi kometa lėmė anglų pralaimėjimą kovoje su normanais ir buvo įamžinta XI a. gobelenuose. Halio kometa švietė ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą (1910 m.). Serija ryškių kometų XVI a. pradžioje sukėlė siaubą ir actekų bei inkų žyniams, nes paskui jas sekė ispanų konkistadorai. Prietarai gyvuoja ir šiais laikais: kai kas 1986 m. eilinį Halio kometos pasirodymą sieja su Černobylio katastrofa Ukrainoje.
Lietuviai nuo seno taip pat tikėjo, kad kometos bloga lemiantis ženklas. Nelauktą viešnią vadindavo žvaigžde su uodega, žvaigžde su juosta, klajokle, šluota, šluotine žvaigžde, Dievo rykšte, dangaus rykšte. Kometos švietė ir per skvarbius Lietuvai įvykius. Po 1648 m. kometos praskriejimo kilo vienas baisiausių karų Lietuvos istorijoje su sukilusiais Ukrainos kazokais, o vėliau su įsitraukusia į konfliktą Rusija. 1665 m., kai pagaliau buvo sudaryta taika su Rusija, nakties dangumi skriejo jau kita kometa. 1683 m. uodeguota pasiuntinė spindėjo Austrijos danguje kai Lietuvos Lenkijos karalius J.Sobieskis prie Vienos sumušė turkų pulkus. 1811 m. kometa išpranašavo būsimąjį Napoleono žygį į Maskva, atnešusį Lietuvai daug vargo.
Atskleista paslaptis
Dar įžymus antikos filosofas Aristotelis manė, kad kometos tai meteorologiniai atmosferos reiškiniai ugnies stulpai. Tik XVI a. danų astronomas Ticho Brahė pabandė apskaičiuoti atstumą iki kometos. Pasirodė, kad ji skrieja aukščiau nei debesys ir net toliau už Mėnulį! Tolimesni anglų I.Niutono bei E.Halio tyrimai atskleidė, kad kometos priklauso Saulės sistemos kūnų šeimai. Tai kūnai, sudaryti iš sušalusių į ledą dujų, dulkių ir meteoritinės medžiagos. Kometų skersmuo būna nuo 1 iki 60 km. Skriejančioms elipsės arba parabolės orbita kometoms priartėjus prie Saulės, nuo jų paviršiaus pradeda garuoti suledėjusios dujos. Jos apsupa kometą iki 50 tūkst. km skersmens dujų skraiste, kuri ir sudaro kometos galvą. Saulės spinduliavimas ir nuo jos plūstantis įelektrintų dalelių srautas tolyn nuo kometos galvos stumia dalį jos dulkių ir dujų. Dėl to susidaro į priešingą pusę nutįsusi kometos uodega. Didžiųjų kometų uodegos nutįsdavo per trečdalį dangaus skliauto ir įvarydavo baimę amžininkams.
Manoma, kad kometos atskrieja iš kometoidų debesų, kurie dviem milžiniškais sluoksniais supa Saulės sistemą. Artimesnis Koiperio debesis prasideda ties Plutono orbita (30 av; 1 av=150 mln km) ir nutįsta iki 200 av. Kitas, vadinamasis Oorto debesis yra dar toliau nuo 50 000 av iki 200 000 av. T.y. jis driekiasi iki trečdalio kelio iki artimiausios žvaigždės. Saulei skriejant aplink Galaktikos centrą prasilenkiančių žvaigždžių gravitaciniai laukai sutrikdo kometų orbitas ir nukreipia jas link Saulės. Paskaičiuota, kad maždaug kas 30 mln metų mūsų planetoje kartojasi globalios katastrofos, sukeltos gigantiškų kosminių kūnų smūgių. Taigi, kometos nėra vien gražus dangaus reiškinys jis verčia susimąstyti ir apie gyvybės Žemėje trapumą. Apie tai žmonijai priminė ir kometa Schoemaker Levi, nuolaužų lietumi 1994 m. smigusi į Jupiterio atmosferą. Tačiau kometų tyrimai atskleidė, kad uodeguotieji dangaus svečiai yra ne vien mirties pranašai. Kometose yra daug ledo ir net įvairių organinių medžiagų. Gali būti, kad per šimtus milijonų metų kometose atskriejęs ledas suformavo planetos vandenynus, o galbūt iš kosmoso glūdumos atnešė ir gyvybės sporas.
Įdomūs faktai apie kometas
Trumpiausią žinomą periodą turi Enkės kometa ji prie Saulės grįžta kas 3,3 metų.
Krintančių žvaigždžių - meteorų - lietūs danguje lyja, kai Žemės planeta, skriedama apie Saulę, kerta kurios nors kometos orbitą ir savo kelyje šluoja mikroskopines kometų liekanas.
Pati žymiausia periodinė Halio (Halley) kometa praskrieja pro Saulę kas 76 metus, paskutinį kartą ji buvo matoma 1986 m. danguje.
Manoma, kad sprogimą netoli Tunguskos upės Sibire 1908 m. sukėlė į Žemės atmosferą įskriejęs nedidelis senos kometos branduolys.
Trims kometoms suteikti lietuvių atradėjų vardai: Černio-Petrausko (atrasta 1980 m.), Černio (1983 m.) bei Černio Kiuchi Nakamura (1990 m.). Černio kometa įdomi tuo, kad turėjo vieną didžiausių skersmenų ~ 60 km.
2004 m. pro kometą Wild2 praskriejo NASA kosminis aparatas Stardust, kuris 2006 m. atgabeno kometos uodegas daleles į žemę. Kita kosminė stotis - Deep impact 2005 m. liepos mėn. iššovė metalinį rutulį į kometos Temple 1 branduolį ir tyrė sprogimo metu išsviestą kometos medžiagą.
|
|
|
teka 07:23, leidžiasi 18:52
Jaunatis iki spalio 7 d. 
