|
|
Mikalojus Kopernikas ir Lietuva
Nežinomas kapas
2005 metais astronomijos istorijoje pažymėti neeiliniu įvykiu. Fromborko mieste, Lenkijoje, buvo atrasti vieno žymiausio pasaulio astronomo Mikalojaus Koperniko palaikai. Pasak istorinių šaltinių, Kopernikas šiame miestelyje praleido paskutinius gyvenimo metus ir 1543 metais mirė būdamas 70 metų amžiaus. Astronomas buvo palaidotas miesto katedroje. Būtent joje, netoli altoriaus ir aptiktas nežinomas kapas. Palaikų analizė parodė, kad tai tikriausiai žymiojo astronomo palaikai. Ištyrus kaukolę sudarytas veido modelis. Ar tai Koperniko palaikai, galėtų patvirtinti tik DNR analizė, tačiau ji negalima, nes astronomas mirė bevaikis, todėl pavyzdžių nėra su kuo palyginti. Į istoriją Kopernikas įsiamžino sukūręs heliocentrinę Visatos sandaros sampratą: Žemė (ir kitos planetos) sukasi aplink Saulę, o ne Saulė sukasi aplink Žemę, kaip buvo teigiama iki tol.
Mums ypač malonu, kad visame pasaulyje garsus astronomas gimęs ir gyvenęs Prūsijos dalyje, kuri po karų su kryžiuočiais atsidūrė Lenkijos priklausomybėje. Jau vien tai, kad XV - XVI a. sandūroje Lietuvą ir Lenkiją valdė bendri valdovai, kelia didelį susidomėjimą bei norą geriau susipažinti su Koperniko gyvenimu.
Astronomo gyvenimas
Kopernikas gimė 1473 m. neseniai (1466) prie Lenkijos prijungtoje Torunėje; jo tėvas buvo atsikėlęs iš Krokuvos. Torunę kadaise Kulmo žemės pakraštyje įkūrė kryžiuočiai, nuo čia pradėję savo žiaurųjį žygį į prūsų, jotvingių ir lietuvių kraštus. Universitetinius mokslus Mikalojus pradėjo Krokuvoje, dar studijavo Italijoje, o vėliau visą gyvenimą praleido Lenkijai priklausiusioje Varmės vyskupijoje. Svarbiausios Koperniko gyvenimo vietos - Lidzbarkas bei Fromborkas yra čia pat, (už dab. Kaliningrado srities sienos su Lenkija) buvusiose prūsų žemėse. Nugalėjusi Vokiečių ordiną, Lenkija 1466 m. pajungė jį vasalinėn priklausomybėn ir prisijungė didelį gabalą teritorijos su Gdansko, Elbingo bei Torunės miestais, taip pat Varmę (buvusią prūsų genties - varmių žemę). Ši teritorija liko katalikiška, vėliau (sukūrus pasaulietinę Prūsijos valstybę) imta vadinti karališkąja Prūsija", t. y. tiesiogiai pavaldžia Lenkijos karaliui, o kita dalis, Lenkijos vasale Prūsijos hercogija - kunigaikštiškąja Prūsija". Taigi Lenkijai grįžo ir Varmijos vyskupystė, giliai įsiterpusi į kryžiuočių valdžioje likusių prūsų ir vakarinių lietuvių gyvenamas žemes. Tokia politinė geografija išliko iki pat pirmojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo 1772 m.
Varmės vyskupų rezidencijoje Lidzbarke ilgiausiai ir gyveno kanauninkas Kopernikas. Čia subrendo jo heliocentrinė idėja. Vėliau idėja plėtota Olštine (kaip Varmės kapitulos administratorius, 1516-1521 m. Kopernikas gyveno Olštino pilyje), - ir galutinai suformuluota gyvenant Fromborke. Čia, iš gynybinės sienos, supančios katedrą, bokšto, Kopernikas stebėjo dangaus kūnų judėjimą. Tad šiuolaikinė dangaus samprata susiklostė žiūrint į žvaigždes nuo Kuršių marių sesers Aismarių kranto.
Kopernikas ir Lietuva
Koperniko laikais senieji prūsai ir lietuviai baudžiauninkai vokiškai dar nemokėjo, todėl galime manyti, kad Varmės kapitulos administratorius turėjo suprasti bent prūsų kalbą.
Artimiausi M. Koperniko bendražygiai yra lankęsi ir net gyvenę Lietuvoje. Astronomijos profesorius Voicechas iš Brudzevos kelerius metus dirbo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio sekretoriumi ir palaidotas Vilniuje. Mūsų sostinėje Vilniuje gyveno vienintelis jo darbų propaguotojas J. Retikas. Matyt, jis buvo padovanojęs ir pagrindinio Koperniko veikalo ,,De revolutionibus" pirmojo leidimo egzempliorių Žygimanto Senojo bibliotekai, kuri atiteko jau po Koperniko mirties įsteigtam Vilniaus Universitetui. 1507 metais Vilniuje valstybiniais reikalais lankėsi ir vyskupas L. Vacenrodė. Jo sekretoriumi, patarėju ir gydytoju yra buvęs Kopernikas, todėl panašu, kad ir čia jis irgi lydėjo Kopernikas!
Kadangi Koperniko heliocentrinė teorija prieštaravo Bibli¬jos teiginiams, dauguma XVI amžiaus universitetų ją smerkė. Tačiau, Vilniaus universiteto profesoriai O. Krigeris, J. Rudamina, A. Diblinskis ir kiti savo knygose bei paskaitose šalia Ptolemėjaus ir Brahės sistemų nagrinėjo ir heliocentrinę sistemą, labai pagarbiai atsiliepdavo apie jos autorių. Todėl nenuostabu, kad pirmoji astronominė observatorija LietuvosLenkijos valstybėje 1753 metais buvo įkurta kaip tik Vilniuje. Aišku, jos vadovai T. Žebrauskas, M. Počobutas, J. Sniadeckis buvo kopernikiečiai. Pastarasis vienas pirmųjų parašė apybraižą apie Koperniko gyvenimą ir veiklą.
Tad Koperniko idėjos, pradėjusios plisti Lietuvoje jau XVII amžiaus pradžioje, ilgainiui vis labiau įsigalėjo. Senąjį Vilniaus universitetą XVIII a. pabaigoje pertvarkius į Lietuvos Vyriausiąją mokyklą, Koperniko sistema buvo joje plačiai pripažinta.
Parengta pagal:
1. A.Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija. Vilnius, 2005
2. E.Ribka. Mikalojus Kopernikas. Vilnius, 1973
3. A.Ažusienis. Mikalojus Kopernikas Baltų žemės genijus. www.astro.lt
4. Kosmonautikos ir astronomijos naujienos. www.astronet.ru
|
|
|
teka 07:58, leidžiasi 16:10
Delčia iki lapkričio 27 d. 
