|
|
Kosminiai fejerverkai novos ir supernovos
Dvinarių žvaigždžių šėlsmas
Novos - tai sproginėjančios kintamosios Žvaigždės, kurių spindesio kitimo amplitudė siekia 10-12 ryškių, t.y. milijonus kartų! Iš tikrųjų tai žvaigždžių poros, kurių vienas narys yra išsipūtusi raudonoji milžine, o kitas kompaktiška baltoji nykštukė. Iš raudonosios milžinės atmosferos nutekėjusios dujos kaupiasi baltosios nykštukės paviršiuje iki tam tikros ribos, kurią pasiekus įvyksta galingas termobranduolinis sprogimas. Žvaigždės spindesys sustiprėja tūkstančius ar net milijonus kartų, o mums atrodo, kad danguje nei iš šio, nei iš to įsižiebė nauja žvaigždė. Iš tikrųjų dėl milžiniško atstumo mes jos iki sprogimo paprasčiausiai nematėme. Nova įsižiebia sparčiai - per kelias paras ar net valandas spindesys pasiekia maksimumą, o po to pamažu silpnėja, kol po kelių metų žvaigždė vėl dingsta iš akių.
Sužibusios novos išoriniai sluoksniai skrieja į erdvę apie 1000 km/s greičiu ir išsisklaido joje. Toks sprogimas būtų pavojingas Žemei, laimei Saulės aplinkoje
kandidačių į novas neaptikta, tai galime būti ramūs bent kelis tūkstantmečius :)
Pasižymi ir astronomijos mėgėjai
Kasmet atrandama vidutiniškai 1-2 novos. Dažnai jas atranda ir astronomijos mėgėjai, tarp kurių labiausiai pasižymi japonai. Dažniausiai novos būna 6 8 ryškio, vadinasi, plika akimi jas pastebėti galima retai. Paskutinį kartą itin ryški nova suspindo 1975 m. rugpjūtį. Vieni pirmųjų ją pastebėjo ir lietuviai K.Černis bei V.Makštela. 2006 m. vasario 12 d. kartotinės novos RS Oph sužibimą Gyvatnešio žvaigždyne pirmieji pamatė Japonijos astronomijos mėgėjai.
Žvaigždės agonija
Dalis ypač masyvių žvaigždžių savo evoliuciją užbaigia milžinišku sprogimu. Jo metu į aplinkinę erdvę nubloškiama apie pusę žvaigždės medžiagos. Žvaigždės spindesys agonijos metu padidėja apie 20 ryškių, t.y. dar tūkstančius kartų daugiau, nei novos. Toks reiškinys vadinamas supernova. Sprogusios žvaigždės liekanos išblaškomos kosmose beprotišku 5000 10000 km/s greičiu (keliasdešimt kartų greičiau nei skrieja šiuolaikiniai kosminiai laivai). Įdomu, kad be supernovos reiškinio kosminėje erdvėje nebūtų tokių cheminių elementų kaip deguonis, anglis, silicis, geležis ir kt. O be jų nebūtų iš ko
susidaryti planetoms, jau nekalbant apie gyvybę. Kiekvienas mūsų kūno atomas, išskyrus vandenilio, yra pagamintas giliai žvaigždžių gelmėse, kur vyksta termobranduolinės reakcijos. Žvaigždei sprogus, branduolių sintezės produktais praturtinama
aplinkinė erdvę - tarpžvaigždinius dujų ir dulkių debesis. Milžiniškuose jų kompleksuose, ir dabar susidaro naujos žvaigždės bei planetos. Beje, supernovos atlieka ir kitą labai svarbų darbą. Sprogstant supernovai, išsiskiria milžiniškas energijos kiekis, (viena supernova spindi kaip visa galaktika!). ir nuo jos plintanti smūginė banga sutrikdo šalia esančių kosminių debesų pusiausvyrą, juose atsiranda sutankėjimų, kurie pradeda trauktis ir tampa naujų žvaigždžių susidarymo židiniais. O sprogusios žvaigždės branduolio vietoje lieka greitai besisukanti kompaktiška neutroninė žvaigždė, arba paslaptingoji juodoji skylė. Tiesa, kartais supernovos mechanizmas gali būti panašus į novos. Baltasis dvinarės žvaigždės komponetas susiurbia tiek raudonosios žvaigždės medžiagos, kad sprogimo metu žūsta ir kolapsuojasi (vadinamoji Ia tipo supernova).
Sprogimai griaudėja retai
Mūsų Galaktikoje per pastarąjį tūkstantmetį matytos tik 6 supernovos. Dar keletą senesnių liekanų astronomai Viena jų, sprogusi 1054 m. Tauro žvaigždyne, paliko garsųjį Krabo ūką. Ji sprogo 1604 m. Gyvatnešio žvaigždyne ir buvo matoma net dieną! Gyvendami Galaktikos viduje mes negalime pamatyti visų supernovų jas dažnai užstoja žvaigždžių sambūriai, Galaktikos centras bei ūkai. Lyginant mūsiškę Galaktiką su kitomis panašiomis galaktikomis, spėjama, kad viena supernova sprogsta vidutiniškai kas 40 metų. Todėl astronomai stebi supernovas kitose galaktikose - už milijonų šviesmečių jos atrodo kaip silpna žvaigždutės galaktikos fone.
|
|
|
teka 07:58, leidžiasi 16:10
Delčia iki lapkričio 27 d. 
