|
|
Nusileidimai kituose pasauliuose
Prieš pusę amžiaus prasidėjusi kosminė era žmonijai tikrąja žodžio prasme suteikė sparnus. Dar prieš šimtmetį atrodė, kad astronomai niekada net nesugebės išvysti nematomos Mėnulio pusės, tačiau realybė pranoko visas fantazijas. Žmonijos pasiųsti pasiuntiniai aplankė ne tik Mėnulį, bet ir visas kitas Saulės sistemos planetas, kai kuriuos jų palydovus, keleta asteroidų ir kometų. Ir ne tik praskriejo pro šalį, bet ir užsuko į svečius. Kosminiai aparatai sėkmingai nutūpė net 6 dangaus kūnuose: 2 planetose, 2 palydovuose ir 2 asteroiduose.
|
Kaimyno Mėnulio aplankymas
Nakties šviesulys šimtmečiais audrino senolių vaizduote. Literatūros kūriniuose link jo skriejo tiek baronas Miunhauzenas, tiek Žiulio Verno, Alano Edgaro Po ar Herberto Velso sukurti herojai. Pirmasis sėkmingas valdomas nutūpimas ant Mėnulio paviršiaus įvyko 1966 m. vasario 3 d. Rusų aparatas "Luna 9" atsiuntė daug Audrų vandenyno "pakrantės" vaizdų. Vėliau sekė amerikiečių "Surveyors" serija, kol 1969 m. liepos 20 d. Ramybės jūros pakraštyje nenutūpė "Apollo 11" kosminio laivo nusileidžiamasis modulis pavadintas "Ereliu. Iš viso Mėnulyje sėkmingai nusileido 6 amerikiečių ekspedicijos, kurių metu nakties šviesulio paviršiuje buvo palikti 12 astronautų pėdsakai. Paskutinė "Apollo 17" ekspedicija žmonių pasiuntinius nugabeno 1972 m. gruodžio 11 d. Vėliau astronautų bei jų roverių sukeltos dulkės nusėdo ir žmonės iki šių dienų nebevaikščiojo nei Mėnulio, nei kurio kito dangaus kūno paviršiumi. Bet iš žemės valdomų kosminių aparatų srautas nenutrūko. Pvz., rusų stotis "Luna 16" sugebėjo pati atgabenti Mėnulio grunto
kol dar vyko "Apollo" programa - 1970 m. rugsėjį. O "Luna 17" tų pačių metų lapkričio 17 d. dangaus karalaičiui nugabeno dar vieną dovanėlę - riedantį mėnuleigį "Lunachodą", tyrimus vykdžiusį net 11 mėnesių. Antrasis mėnuleigis buvo nugabentas 1973 m. sausio 15 d. ir veikė 4 mėnesius. Paskutinis sėkmingas nusileidimas Mėnulio paviršiuje įvyko 1976 m. rugpjūčio 18 d., kai "Luna 24" nusileido Mėnulio paviršiuje pasisemti jo grunto. Jeigu neskaityti europiečių "Smart 1", 2006 m. rugsėjį į šipulius sudužusio Mėnulio paviršiuje, žmonija daugiau nebandė prisiliesti prie savo kaimyno. Taigi per "karštąjį" dešimtmetį nuo 1966 iki 1976 m. įvyko visi 19 sėkmingų nusileidimų!
Ten kur lydosi metalas
Rusų ir amerikiečių dvikova dėl dominavimo kosmose konstruktoriams atvėrė kelius (ir pinigines) link kitų planetų. Kitas artimiausias žemei taikinys - vakaro ir rytmečio gražuolė Venera. 1970 m. į ją pirmieji nusitaikė vėlgi rusai. 1970 m. gruodžio 15 d. "Venera 7" sėkmingai praskriejo pro planetą gaubiančiais debesimis, nutūpė ant jos paviršiaus bei per 20 min. spėjo perduoti kai kuriuos duomenis. Už pirmąją paviršiaus nuotrauką esame dėmingi "Venerai 9", (1975 m. spalio mėn.). Dar 7 metų prireikė, kol 1982 m. "Venra 13" perdavė pirmas spalvotas akmenuoto paviršiaus nuotraukas. Paskutiniai rusų pasiuntiniai "Vega 1" bei "Vega 2" savo nuleidžiamuosius aparatus Veneros paviršiuje nutūpdė 1985 m. birželio mėn. 11 bei 15 dienomis, po to kai praskriejo pro Halio kometą. Amerikiečiams tik vieną kartą pavyko nutūpti Veneros paviršiuje. 1978 m. vienas iš keturių "Pioneer Venus" atmosferos zondų nukrito ant Veneros paviršiaus ir perdavinėjo signalus dar valandą. Taigi per penkiolika metų nuo 1970 m. iki 1985 msėkmingai nusileido net 10 rusų zondų ir tik vienas amerikiečių.
Vėliau domėjimasis Veneros pragarišku karščiu atlėgo (stotys neišdirbdavo ilgiau keletos valandų) ir jokios valstybės kosminis aparatas daugiau net nebandė nutūpti planetos paviršiuje.
Marsietiški išbandymai
Kaip ir prieš pusę amžiaus, taip ir šiomis dienomis į Marsą nukreiptos daugumos optimistų, besitikinčių aptikti nežemišką gyvybę, akys. Pirmasis šūvis ir vėl priklausė rusams. "Mars 3" nusileido pietiniame krateriais nusėtame Marso pusrutulyje 1971 m. gruodžio 2 d. Tačiau signalas nutrūko jau po 20 min. Nepaisant visų rusų pastangų, ir vėlesnės misijos baigdavosi nesėkme (paskutinį kartą 1996 m.). Iniciatyvą į savo rankas perėmė amerikiečiai ir daugiau jos nebeišleido. 1976 m. liepos 20 d. Chrises lygumoje nusileido "Viking 1", o 1976 m. Utopijos lygumoje - "Viking 2". Aparatai negalėjo judėti, bet labai vertingą informaciją apie gruntą, temperatūrą, vėjus ir kt. siuntė atitinkamai 6 (!) ir 3,5 metus. Po dviejų dešimtmečių, 1997 m. liepos 4 d., amerikiečius jų valstybinės dienos proga iš Marso pasveikino "Pėdsekys" (Pathfinder), kurio roveris Sojourner po to dar 4 mėn. važinėjo Ares slėnyje, buvusio vandens kanalo dugne tyrinėdamas uolienas.
Įspūdingiausias Marso tyrimų etapas prasidėjo 2004 m. sausio 4 d. Marso paviršiuje pirmąsias vėžes paliko roveris "Spirit", nusileidęs 166 km skersmens Gusevo krateryje, o sausio 25 d. - roveris "Opportunity", nusileidęs ties pusiauju taip ir pavadintoje Meridiano lygumoje. Įspūdingiausia, kad mažieji marsamobiliai sėkmingai rieda iki šiol.
Asteroidų gaudynės
Kosminės eros pradžioje aparatų navigacija buvo tiek netobula, kad šie dažnai prašaudavo net pro Marsą. Bet XXI a. pirmą kartą pavyko nusileisti ant šimtus kartų mažesnių dangaus kūnų - asteroidų. Pirmajam sėkmė nusišypsojo amerikiečių kosminiam aparatui NEAR, 2001 m. vasario 12 d. nusileidusiam ant Eroto - pavojingo Žemei bulvės formos asteroido, kurio ilgis siekia 27 km.
2005 m. lapkričio 20 d. pirmą kartą į rusų ir amerikiečių dvikovą įsiterpė japonų kosminis aparatas "Hayabusa". Taikiniu buvo pasirinkta kiek mažesnė bulvytė - asteroidas Itokawa. Misijos metu buvo numatyta paimti ir asteroido grunto mėginių, bet dėl operacijos metu laikinai nutrūkusio ryšio iki šiol nežinoma, ar misija pilnai pavyko.
Tolimiausia ekspedicija
2005 m. itin svarbūs ir Europos Kosminei Agentūrai. JAV kosminė stotis "Cassini" nugabeno ESA nuleidžiamąjį aparatą "Huygens" prie tolimojo Saturno ir 2005 m. sausio 14 d. sėkmingai nusileido Saturno palydovo Titano paviršiuje ir apie valandą perdavinėjo, tikriausiai, tekančio metano nugludintų akmenų vaizdus.
Nusileisti ant pačių planetų gigantų, deja, žmonių pasiuntiniams niekada nepavyks. Dujiniai milžiniai paprasčiausiai neturi kieto paviršiaus. Štai kad ir "Galileo" misijos metu 1995 m. į Jupiterio debesis buvo paleistas zondas, kuris su parašiutu nusileido į 150 km gylį, kol jį suplojo atmosferos slėgis, 23 kartus viršijantis mums įprastą žemiškąjį.
Nauji horizontai
Šaltojo karo metu tiek amerikiečiai, tiek rusai pinigų per daug neskaičiavo. Tačiau XX a. pabaigoje sudėtingos kosminės misijos tapo didele prabanga net JAV. Visa "Cassini-Huygens" misija kainavo lietuviško biudžeto masteliais sunkiai įsivaizduojamus 3 milijardus dolerių! Nenuostabu, kad daugelyje misijų dabar bendradarbiauja ne viena kosminė agentūra. Politikai visame pasaulyje siekia apkarpyti kosminių tyrimų biudžetus, todėl
laikomasi strategijos - kurti paprastesnius ir pigesnius kosminius aparatus.
O ateityje mūsų laukia dar daug įdomių misijų. 2014 m. kosminis aparatas "Rosetta" nuleis zondą kometos 67P/Churyumov-Gerasimenko paviršiuje, kuris prisitvirtins ir tirs kometos sudėtį bei branduolio aktyvumą kelionės aplink Saulę metu.
Marsas taip pat nepamirštamas. 2008 m. gegužyje jo paviršiuje darbą pradės "Phoenix" nuleidžiamasis aparatas, kuris ieškos vandens ir galbūt gyvybės pėdsakus. 2010 m. prie jo galbūt prisijungs "Mars Science Labaratory" - labaratorija ant ratų. Rusai trečią kartą bandys šturmuoti Marso palydovą Fobą. Šį kartą su kiniečių pagalba tikimasi 2009 m. pasisemti Fobo grunto ir 2012 m. grąžinti jį į Žemę.
Kitą dešimtmetį galime tikėtis ir žmonių sugrįžimo į Mėnulį. Šį kartą į jį taikosi ne tik amerikiečiai ir rusai, bet ir japonai, kiniečiai bei europiečiai. Gali būti, kad sulauksime net kelių ekspedicijų panašiu laiku. Tačiau pilotuojamų ekspedicijų į kitus dangaus kūnus, tarp jų ir į Marsą, dar reiks palaukti bent kelis dešimtmečius.
|
|
|
teka 05:30, leidžiasi 21:02
Jaunatis iki gegužės 12 d. 
