|
|
Nykštukinių planetų paslaptys
Tarptautinė astronomų sąjunga 2006 m. rugpjūtyje nutarė, kad tiek Plutonas, tiek naujai atrastosios planetos nuo šiol bus vadinamos nykštukinėmis (dwarf) planetomis. Kol kas šiuo vardu be Plutono vadinamas didžiausias asteroidas Cerera (Kerera) bei naujai atrastoji transplutoninė planetėlė Eridė (iš pradžių neoficialiai buvo vadinama Ksena). Apie atradimų ir ... praradimų pilną detektyvinę tolimųjų planetų paieškos istoriją skaitykite šiame straipsnyje.
Naujos Saulės sistemos planetos
Saulės sistemą krečia atradimų karštinė. 2005 m. liepos pabaigoje paskelbta apie naujos planetos anapus Plutono atradimą. Tai apskritai pats tolimiausiais Saulės sistemos objektas ir, tikriausiai, didesnis už Plutoną. Maža to, po kelių dienų nuskambėjo nauja sensacija paskelbta dar apie dviejų planetų atradimą! Tačiau šie naujieji Saulės sistemos nariai nebuvo atrasti netikėtai. Prie to vedė ilgi dangaus stebėjimų šimtmečiai.
Sėkminga planetų milžinių medžioklė
Pirmoji akimi neįžiūrima planeta Uranas atrasta dar 1781 m. Atradėjas anglas astronomas mėgėjas Viljamas Heršelis. Planetai suteiktas seno graikų dangaus ir laiko dievo Urano vardas. Dvidešimt metų stebint naujosios planetos milžinės judėjimą pastebėta, kad Uranas nukrypsta nuo apskaičiuotos orbitos, o jo kelias dangaus skliautu vinguriuoja, lyg planeta
būtų veikiama dar vieno didelio kosminio kūno.
1841 m. naujosios planetos padėtį pabandė apskaičiuoti jaunas astronomas Dž.Adamsas, o 1845 m. žymus prancūzų matematikas U.Leverjė (Le Verrier). Pagal pastarojo apskaičiavimus 1846 m. Vandenio žvaigždyne ir buvo atrasta naujoji planeta milžinė, gavusi romėnų jūrų dievo Neptūno vardą.
Tyrinėjant Galileo Galilėjaus užrašus nustatyta, kad Neptūno planeta buvo užfiksuota jo užrašuose dar 1613 m., tačiau žymusis italų astronomas neatkreipė dėmesio į jos judėjimą dangaus skliautu.
Kitas šūvis pro šalį?
Stebint Neptūno judėjimą taip pat nustatyta, kad šis nežymiai nukrypsta nuo apskaičiuotos trajektorijos. Taip XIX a. pab. prasidėjo nauja medžioklė. Astronomas P.Lovelas pradėjo rimtas 9-osios planetos paieškas, pavadinęs ją planeta Iks. 1905 m. P. Lovelas apskaičiavo planetos Iks vietą už Neptūno orbitos. Vėliau ją dar kelis kartus tikslino ir organizavo sistemingas planetos paieškas. Pervargęs nuo įtemptų planetos paieškų, P. Lovelas mirė nuo širdies smūgio 1916 m.
Praėjus trejiems metams po P. Lovelo mirties, planetos Iks egzistavimą patvirtino žymus JAV astronomas Viljamas Henris Pikeringas (Pickering). Tačiau turėjo praeiti dar dešimtmetis, kol ji pagaliau buvo atrasta. Ją 1930 metais Lovelo observatorijoje atrado jaunas astronomas Klaidas Viljamas Tombas (Tombaugh). Planeta Iks buvo pavadinta Plutonu, romėnų požemio ir mirusiųjų pasaulio valdovo vardu. Tačiau paaiškėjo, kad Plutonas apskritai mažiausia Saulės sistemos planeta (skersmuo 2300 km). Todėl savo gravitaciniu lauku pajudinti milžiną Neptūną vargiai ar galėjo...
Nykštukų pjūtis
Naujas Saulės sistemos pakraščių tyrimo etapas prasidėjo apie 1950 metus. 1951 m. olandų kilmės JAV astronomas G. Koiperis (G. Kuiper) iškėlė hipotezę, kad trumpo periodo kometų šaltinis yra palyginti netoli - anapus Neptūno orbitos. Hipotetiniam kometoidų telkiniui prigijo Koiperio žiedo vardas. Galbūt jame glūdi ir paslaptinga 10-oji planeta?
1987 m. Havajuose esančiu 2.2 m skersmens teleskopu imta reguliariai fotografuoti ekliptikos zoną ir ieškoti vadinamųjų koiperoidų. Pagaliau 1992 m. rugpjūčio 30 d. Žuvų žvaigždyne buvo pastebėtas itin lėtai judantis 23 ryškio objektas. Netrukus paaiškėjo, kad jis aplink Saulę skrieja 41 av atstumu, vienam ratui sugaišdamas gerokai daugiau nei Plutonas - 295 metus. Tai buvo pirmasis koiperoidas 1992 QB1. Antrąjį tie patys Havajų astronomai rado 1993 m. kovą. Dar po metų, kai antžeminiais teleskopais jau buvo rasta keliolika koiperoidų, į paiešką įsitraukė Hablo kosminis teleskopas. Jo darytose nuotraukose buvo aptikti net 29 judantys objektai. Iki 2000 m. pabaigos radus 346 koiperoidus, ėmė ryškėti tam tikri Koiperio žiedo dėsningumai ir naujos mįslės.
Ištyrus jų judėjimą, pavyko išskirti kelias koiperoidų grupes. Gausiausią sudaro vadinamieji klasikiniai koiperoidai, skriejantys menkai (iki 13°) pasvirusiomis ir beveik apskritomis orbitomis 41-47 av atstumu nuo Saulės. Pusantro karto arčiau Saulės skriejantis Neptūnas negali paveikti jų judėjimo, tad veikiausiai klasikiniai koiperoidai čia skrieja nuo pat susidarymo. Antra pagal gausumą koiperoidų grupė - plutinai. Manoma, kad jie atsirado susidūrus dviems planetoms, nes sinchronizuojasi su Neptūno ir Plutono orbitomis. Trečiosios grupės koiperoidai galėtų būti vadinami pabiromis. Jie blaškosi po visą Koiperio žiedą, gal net išlekia iš jo. Prasilenkdami jie gali iškreipti klasikinių koiperoidų ir plutinų orbitas ar net sudaužyti juos. Manoma, kad būtent taip atsirado ketvirtoji ledinių planetėlių grupė - kentaurai, zujantys Koiperio žiedo viduje tarp Jupiterio ir Urano orbitų.
Didžiausi Koiperoidai
Įdomiausi atradimai mokslininkų laukė jau po keletos metų. 2002 m. atradas maždaug pusės Plutono dydžio kūnas, apie Saulę skriejantis 1.6 mlrd. km toliau, negu Plutonas. Atrastoji planeta tapo didžiausia iš visų lig tol žinomų Koiperio juostos objektų juosiančių Saulės planetų sistemą žiedu anapus Neptūno orbitos nuo 35 av iki 100 av ir galbūt dar toliau.
Naująją planetą jos atradėjai pavadino Kvaoaru. Tai mitologinis pasaulį sutvėrusios dievybės vardas, atėjęs iš Los Andželo teritorijoje gyvenusios Tongva (San Gabrielino) čiabuvių genties padavimų. Jo atradimas tik patvirtino ankstesnį įtarimą, kad ir Plutonas tėra tik Koiperio juostos objektas. Atrastas stambus ledinis asteroidas Varuna, kurio skersmuo 900 km.
2004 m. astronomo M. Brown vadovaujama astronomų grupė pranešė apie naują atradimą. Nustačius, kad naujasis objektas yra 1770 km skersmens, jam pasiūlytas eskimų deivės Sednos vardas. Pasak legendos, tai jūrai paaukota našlaitė. Sednos buveinė šalta ir tamsi ola
ledinės Arkties dugne. Sedna skrieja stipriai ištęsta orbita: jos perihelis yra už 76 av, o afelis net 1000 av nuo Saulės, t.y. planetėle išskrieja iš Koiperio juostos! Dabar Sedna yra už 86 av ir perihelį pasieks tik po 72 metų. Apskriejimo periodas 10 500 metų. Tai reiškia, kad paskutinį kartą prie Saulės ji lankėsi, baigiantis paskutiniajam ledynmečiui.
Kai kurie astronomai buvo linkę manyti, kad dėl stipriai ištęstos Sednos orbitos kaltas Žemės masės ar net keliskart didesnis kūnas, skriejantis aplink Saulę kelių šimtų av atstumu.
Naujų planetų paradas
2005 m. liepos pabaigoje paskelbti atradimai žada išplėsti tradicinės Saulės sistemos ribas, arba nuplėšti garbę Plutonui, prilyginant jį eiliniam kopeiroidui.
Iš pradžių naujieji objektai turėjo tik numerius: 2003 EL 61 (atradėjas ispanas Chose Luisas Ortis), 2003 UB 313 ir 2005 FY9 (abu atrado M.Brown komanda).
2003 EL 61 buvo stebimas jau nuo 2003 pavasario. Manoma, kad jo skresmuo siekia 1500 - 2000 km, t.y. prilygsta Plutonui. Atrastas ir koiperoido palydovas. Šiuo metu planetėlė skrieja Berenikės garbanų žvaigždyne kaip 17 ryškio objektas. Apie Saulę planeta apskrieja per 285 metus. Neseniai planeta buvo labiausiai nutolusi nuo Saulės atstumu 51 av.
Daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukė pranešimas apie 2003 UB 313 planetos atradimą. Tikriausiai tai pats didžiausias
objektas iš visos trijulės, savo dydžiu (2415 km) lenkiantis Plutoną! Jo nuotolis kinta nuo 38 iki 97 av. Šiuo metu objektas keliauja Banginio žvaigždynu. Kseną (taip neoficialiai iš pradžių pavadintas 2003 UB 313) kelyje aplink Saulę lydi ir nedidelis palydovas.
Visos trys planetos dabar yra netoli tolimiausiųjų savo orbitos taškų, todėl šviečia labai silpnai. Tačiau po keleto šimtmečių jos gali tapti net ryškesnės už Plutoną. Tačiau palyginus su smulkiais koiperoidais tai gana ryškūs objektai. Tačiau anksčiau jų niekas neaptiko, nes dėl didelių orbitos posvyrių, planetos yra nutolusios nuo Zodiako juostos, kuria keliauja likusios planetos. Tiesiog niekas jų neieškojo taip toli nuo standartinių Saulės sistemos objektų. Todėl tikėtina, kad netolimoje ateityje sulauksim ir naujų atradimų, neatpažįstamai keičiančių Saulės sistemos veidą.
Netikėta atomazga
Nors daugelis tikėjosi planetų šeimos pagausėjimo, bet netikėtai viskas apsivertė aukštyn kojom, o viso pasaulio švietimo ministerijos puolė skubiai peržiūrėti astronomijos vadovėlius. Tarptautinė astronomų sąjunga 2006 m. rugpjūtyje visuotinu narių balsavimu nutarė, kad tiek Plutonas, tiek naujai atrastosios planetos nuo šiol bus vadinamos nykštukinėmis (dwarf) planetomis.
Kol kas jų oficialiai tėra penkios: Plutonas, Cerera, Eridė (šiuo graikų nesantaikos deivės vardu buvo pavadinta ta pati planetėlė 2003 UB 313, sukėlusi tiek ginčų astronomų tarpe) bei 2008 m. nykštukėms priskirtos transplutoninės planetėlės Makemake (2005 FY9) bei Haumea (2003 EL 61). Tikėtina, kad artimiausioje ateityje Saulės sistemos veidas ir toliau keisis - formuosis naujas Koiperio juostoje skriejančių nykštukinių planetėlių žiedas.
|
|
|
teka 07:23, leidžiasi 18:52
Jaunatis iki spalio 7 d. 
