|
|
 |
Dieną užslenkanti naktis
Praeities metraštininkai kiekvieną užtemimą aprašinėdavo kaip reiškinį, pranašaujantį dideles nelaimes.
|
Daugelyje Rytų šalių būdavo tikima, kad Saulę kartas nuo karto užpuola milžiniškas drakonas, norintis praryti dienos šviesą. Siaubūnas savo kūnu uždengia Saulės šviesą, ir tada Žemėje vyksta užtemimas. Jis trunka tol, kol pavargęs žvėris palieka Saulę ramybėje. Žmonės, tikėdami tuo, stengdavosi pabaisą nubaidyti: triukšmavo, pūtė dūdas, mušė būgnus. Kadangi vienoje ir toje pačioje vietoje Saulės užtemimai matydavosi retai, tai jie keldavo ypatingą baimę.
Senovės Babilone buvo sudarinėjamos lentelės horoskopai nusakančios, kas atsitiks šalyje, jeigu Saulės užtemimas bus tą ar kitą mėnesio dieną: Mirs karalius..., kils karas..., užeis liūtys..., kils badas...
Tačiau jau žiloje senovėje žmonės pastebėjo, kad Saulės ir mėnulio užtemimai turi savo dėsningumus. Egipto žyniai nustatė, kad užtemimai dėsningai kartojasi kas 18 metų ir 11.3 paros. Tačiau tokie stebėjimai negalėjo paaiškinti užtemimų priežasčių.
Dangaus šešėlių mechanika
Dabartiniam mokslui nebereikia išsigalvoti jokių drakonų danguje. Kadangi Mėnulis sukasi apie Žemę, o Žemė apie Saulę, tai retkarčiais visa trijulė atsiduria vienoje linijoje: Saulė, Mėnulis ir Žemė. Nors Saulės skersmuo net 400 kartų didesnis nei Mėnulio, tačiau ji ir nutolusi tiek pat kartų toliau, todėl šio nepaprasto sutapimo dėka regimasis abiejų šviesulių skersmuo danguje praktiškai sutampa. Todėl Mėnulis ir gali retkarčiais užstoti Saulę (per jaunatį). Skiriami visiškieji ir daliniai užtemimai. Visiškasis Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis yra arti perigėjaus (arčiausiai Žemės) ir abiejų diskų centrai beveik sutampa. Tada ant Žemės krinta apskritas Mėnulio šešėlis, kuris nebūna didesnis kaip 270 km. Šešėlį supa apskritas pusšešėlis, kurio skersmuo 3000-4500 km. Ten matomas dalinis Saulės užtemimas. Kadangi Mėnulis skrieja aplink Žemę, jo šešėlis slenka iš vakarų į rytus maždaug 3360 km/h greičiu. Dėl Žemės sukimosi į tą pačią pusę Mėnulio šešėlio greitis sumažėja iki 1700 km/h ties pusiauju. Ilgiausia visiškojo Saulės užtemimo trukmė 7 min 40 s. Jeigu mėnulio sukimosi apie Žemę plokštuma su Žemės sukimosi apie Saulę plokštuma nesudarytu 5 laipsnių kampo, tai užtemimai kartotųsi kiekvieną mėnesio jaunatį!
Jei Mėnulis yra arti apogėjaus, jo kampinis skersmuo mažesnis už Saulės kampinį skersmenį. Tokiu atveju gali įvykti žiedinis Saulės užtemimas.
Dažniausiai Saulės ir Mėnulio diskų centrai nesutampa ir Mėnulis uždengia tik dalį Saulės disko - tada įvyksta dalinis Saulės užtemimas.
Toje pačioje Žemės vietoje visiški Saulės užtemimai kartojasi kas 300-400 m. Tačiau pamatyti dalinį Saulės užtemimą niekur neišvykstant galima kas 2-3 m. Per metus įvairiose Žemės vietose būna 2-5 Saulės užtemimai. Paskutinį kartą penki užtemimai buvo 1935 m., kitą kartą taip nutiks tik 2206 m!
Mėnuliui užstojus visą Saulės diską, aplinkui sušvinta Saulės vainikas ir galima stebėti nuo Saulės paviršiaus kylančius ugninius liežuvius protuberantus. Saulės užtemimų metu tiriamas ne tik jos vainikas, dar prieš gerą šimtmetį taip ieškota hipotetinės artimiausios Saulei planetos Vulkano, kuri taip ir nebuvo rasta. Dabar užtemimų metu dažnai aptinkamos šalia Saulės praskriejančios arba į ją krintančios kometos. Tiesa, šiuolaikinė teleskopų įranga leidžia sukurti dirbtinį užtemimą ir taip fotografuoti Saulės vainiko detales.
|
|
|
teka 07:23, leidžiasi 18:52
Jaunatis iki spalio 7 d. 
