|
|
Tamsioji Visatos pusė
Įsivaizduokite, kad esate nepažįstamoje patalpoje, kurioje visiškai tamsu, tik skraidžioja keletas vos spindinčių jonvabalių. Kaip keistai nuskambėtų, bet panašiai turi jaustis ir šiuolaikiniai astronomai, nes didžiosios Visatos dalies vis dar nepavyksta ne tik pažinti, bet ir stebėti.
Apie tai, kad didžioji visatos dalis sudaryta iš paslaptingos, teleskopais nematomos medžiagos garsiai prabilta tik XX a. pabaigoje, nors pirmosios hipotezės pasigirdo dar prieš antrąjį pasaulinį karą. 7-ajame praeito amžiaus dešimtmetį, tobulėjant kosminių kūnų stebėjimo metodams, pastebėta, kad tikrasis tolimų galaktikų judėjimas toli gražu neatitinka teorinių dėsnių. Stebimų galaktikų masės nepakanka, kad jų sukurtas gravitacinis traukos laukas išlaikytų šiuos dangaus kūnus pusiausvyroje ir neleistų galaktikų žvaigždėms išsilakstyti į šalis milžiniškais greičiais. Ta hipotetinė jėga, kompensuojanti gravitacinės jėgos trūkumą ir išlaikanti stabilias galaktikas buvo priskirta tamsiąjai medžiagai. Be jos sukuriamo traukos lauko, nėra jokio kito būdo tamsiajai medžiagai pastebėti. Tamsioji medžiaga sudaryta iš dalelių, kurios prasprunda pro mūsų akis, jų neregistruoja nei radijo bangų, nei trumpųjų bangų, nei infraraudonųjų, nei ultravioletinių, nei gama spindulių teleskopai.
Tačiau tai dar ne visos neįmintos nematomos visatos pusės paslaptys. Astronomams taip pat nepavyksta paaiškinti, kodėl Visatos plėtimasis, praėjus 13 mlrd metų po Didžiojo sprogimo vis dar greitėja. Atrodo, kad regimosios ir tamsiosios medžiagos masės sukuriamo traukos lauko turėtų pakakti bent jau plėtimuisi pristabdyti. Bandydami paaiškinti šią mįslę, paslaptingąją energiją, reikalingą Visatos plėtimosi pagreičiui išlaikyti, astronomai pavadino tamsiąja energija. Skirtingai nuo medžiagos, tamsioji energija apskritai nėra sudaryta iš dalelių, jos prigimtis dar paslaptingesnė.
Taigi, konstruojant visatos modelį pasirėmus šiuolaikiniais stebėjimais, gautųsi kraupus vaizdas visos kosmose esančios žvaigždės, ūkai, juodosios skylės, galaktikos (t.y. normali iš atomų sudaryta medžiaga) tesudaro vos 4 proc. Visatos masės. 23 proc. tenka tamsiajai medžiagai ir net 73 proc. tamsiajai energijai!
Tamsiosios medžiagos bei energijos paslaptis jau antrą dešimtmetį bando įminti viso pasaulio mokslininkai. Juk tamsiosios medžiagos tikriausiai pilna visur, net mūsų Saulės sistemoje. Nematomas tamsios medžiagos vainikas supa ir mūsų Galaktiką. Ištisi galaktikų spiečiai skendi šioje substancijoje. Hablo teleskopu gauti duomenys rodo, kad tamsioji medžiaga koncentruojasi ten, kur ir normali šviečiančioji. Tikriausiai, tamsioji medžiaga ir juda panašiai kaip žvaigždės ir ūkai. Per milijonus metų aplink galaktikas susispietė tūkstančiai nematomų debesų, kurių kiekvieno masė prilygsta milijonams Saulės masių. Tačiau iki šiol niekas nežino, iš ko gi jie sudaryti. 2008 m. Arizonos universiteto astronomai teoriškai paskaičiavo, kad pačioje Saulės sistemoje tamsiosios medžiagos tankis kelis šimtus kartų viršija tos pačios medžiagos tankį Galaktikos periferijoje - ją supančiame hale. Įdomiausia, kad visa Saulės sistemoje susikaupusi tamsioji medžiaga tesvertų kaip viena nykštukinė Cereros planeta.
Savo paslapčių kol kas neatskleidžia ir tamsioji energija. Yra sukurtos kelios hipotezės. Viena teigia, kad visatos greitėjančio plėtimosi variklis vakuuminės erdvės energija, kurią sukuria nuolat susikuriančios ir išnykstančios elementariosios dalelės. Kita teigia, kad plėtimosi priežastis neigiamo slėgio energijos laukas (neigiama trauka arba kvintesencija). Kai kurie mokslininkai teigia, kad tamsiosios energijos hipotezės iš viso galima atsisakyti. Tuo tikslu į Einšteino lygtis, kurių sprendiniai aprašo Visatos likimą, įvedamas papildomas narys, kurio įtaka stiprėja, kai besiplečiančios Visatos erdvės kreivis mažėja. Tik ateities stebėjimai parodys, koks yra tikrasis paslaptingosios Visatos veidas.
Literatūra:
Lietuvos dangus 2004
J.Grigas. Ar egzistuoja tamsioji medžiaga? Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5
|
|
|
teka 07:58, leidžiasi 16:10
Delčia iki lapkričio 27 d. 
