|
|
|
Tarptautinė orbitinė stotis
(International space station - ISS)
Jau aštunti metai virš mūsų galvų nepaliaujamai darbuojasi žemiečių ambasadoriai kosmose
|
Ilgas kelias į kosmosą
Tarptautinė orbitinė stotis (TOS) tai ambicingiausiais tarptautinis kosmonautikos projektas. Stoties idėja atsirado dar 1984 m. kai JAV prezidentas R.Reiganas paskelbė, kad amerikiečiai kurs naują orbitinę stotį. Iki tol orbitinių stočių statyboje daugiau patirties turėjo rusai, paleidę stočių Saliut seriją. Amerikiečiai tenkinosi stotimi Saulei stebėti Skylab. Tačiau amerikiečiai pirmavo daugkartinių kosminių laivų shuttle kūrime.
Tačiau rusai vėlgi laimėjo lenktynes 1986 m. paleista žymioji stotis Mir, o JAV tais pačiais metais pergyveno shuttle Challenger katastrofą.
Dar po kelių metų tarptautinė situacija pradėjo kardinaliai keistis. Lietuvai išklibinus TSRS pamatus, prasidėjo socialistinio bloko žlugimas. Taip 1991 m., kartu su TSRS egzistavimu, baigėsi ir šaltasis karas, tuo pačiu ir įtemptos varžybos kosmose.
Nenuostabu, kad 1993 m. pasirašytas susitarimas tarp JAV ir Rusijos dėl bendros kosminės stoties kūrimo. Prie bendradarbiavimo prisijungė ir ES šalys, Kanada, Japonija, Brazilija ir kt. Kiekviena valstybė atskirai nebūtų sugebėjusi finansuoti tokio grandiozinio projekto.
1998 m. prasidėjo stoties surinkimo orbitoje darbai. Stoties pagrindą sudaro du pagrindiniai JAV ir Rusijos segmentai. Pilnas stoties surinkimas nebaigtas iki šiol. Tai nutiko dėl įvairių priežasčių, bet pagrindinės finansinės. Rusija apskritai pradeda atsilikti kosminiuose tyrimuose, o JAV daugiausia lėšų skiria naujo daugkartinio kosminio laivo kūrimui bei Mėnulio programai. 2003 m. dar viena shuttle Columbia katastrofa apskritai užkirto kelią amerikiečiams patekti į stotį savarankiškai.
Stoties veidas šiandien
|
Šiuo metu stotis sveria apie 190 tonų, planuojama, kad statybos pabaigoje jos masė sieks net 470 tonų! Stotis skrieja maždaug 400 km aukštyje. Ne taip ir aukštai, jeigu būtų autostrada nutiesta aukštyn, su automobiliu ją pasiektume greičiau nei per 4 val.
Soties dydį apibūdinti sunku dėl jos formos. Paprasčiau kalbėti apie atskirų komponentų dydžius. Pvz., vienas pirmųjų blokų rusiškas Zaria yra 12,6 m. ilgio ir 4 m. diametro.
|
 |
Kosminės ekspedicijos stotyje pastoviai dirba nuo 2000 metų. 2006 m. kovo 31 d. darbą pradės jau 13-oji tarptautinė ekspedicija. Pastoviai stotyje darbuojasi 2 3 astronautai. Sutrikus finansavimui, stotyje kartais apsilanko ir kosmoso turistai (bilieto kaina apie 20 mln dolerių).
|
Kosminiai tyrimai
Tačiau pagrindinis stoties paleidimo tikslas kosminiai tyrimai. Jeigu pirmajam kosmonautui J.Gagarinui 1961 m. tereikėjo ramiai išlaukti, kol kosminis laivas apskries Žemę, tai dabartiniai astronautai privalo turėti ne tik stiprų kūną, bet ir žvitrų protą. Kiekvienos ekspedicijos metu atliekama aibė tyrimų ir eksperimentų, kurie būna užsakyti tiek valstybinių institucijų, tiek privačių kompanijų (papildomos pajamos!). Atliekamus tyrimus būtų galima išskirti į tokias pagrindines grupes:
-medicininiai ir biologiniai tyrimai, biotechnologiniai eksperimentai;
-geofiziniai Žemės planetos tyrimai;
-naudingų išteklių žvalgyba iš kosmoso;
-medžiagų tyrimai, naujų technologijų bandymai;
-kosminių spindulių tyrimai;
-švietimo ir humanitariniai projektai;
-kosminių energijos sistemų kūrimas ir bandymai;
-tyrimai pagal užsakymus (farmaciniai tyrimai, reklaminės kompanijos (!) ir kt.).
2005 m. pabaigoje Europos kosminė agentūra ESA pradėjo įgyvendinti projektą SURE. Šio projekto tikslas, leisti naujoms ES narėmis (taip pat ir Lietuvai), pasinaudoti galimybę užsakyti atlikti eksperimentus TOS. Tam reikia paruošti ir ESA pateikti specialią paraišką.
TOS galima pamatyti ir Lietuvos padangėje. Aplink Žemę ji apskrieja per 1,5 valandos. Todėl Saulei nusileidus arba prieš aušrą ją galima išvysti kaip žėrintį šviesulį, greitai judantį pietuose.
Kosminės stoties matomumo laikas Vilniuje
|
|
|
teka 05:19, leidžiasi 21:13
Priešpilnis iki gegužės 20 d. 
