|
|
10 Urano paslapčių
Palyginus su kitomis planetomis, Uranas mažiausiai domina mokslininkus ir astronomijos mėgėjus. Pati planeta neišsiskiria nei dydžiu, nei savo orbita, nei chemine sudėtimi. Nei pačiame Urane, nei jo palydovuose niekas neieško ir gyvybės pėdsakų, net žmonijos kosminis aparatas aplankė planetą tik kartą 1986 m. ir daugiau nebegrįžo. Norėdami reabilituoti žalsvajį Uraną, parinkome dešimt įdomių faktų apie šį šaltą Saulės sistemos narį.
Uranas - pirmoji planeta, kuri buvo atrasta teleskopu. 1781 m. Dvynių žvaigždyne jį pastebėjo anglas V.Heršelis. Įdomu, kad ši planeta jau buvo pažymėta ne viename ankstesniame žvaigždžių kataloge, tik niekas nesugebėjo jo atskirti nuo paprastos žvaigždės!
Kartais Uraną galima pastebėti ir plika akimi! 2007 m. jis geriausiai bus matomas rugsėjo pradžioje Vandenio žvaigždyne (ryškumas 5,5 mg).
Uranas nutolęs nuo Saulės net 19 kartų toliau nei Žemė, bet tik 2 kartus toliau nei Saturnas. Jeigu nutiesti autostradą iki Urano, tai 100 km/val greičiu tektų keliauti ... virš 3000 metų!
Vienintelis kosminis aparatas, 1986 m. apsilankęs žalsvosios planetos apylinkėse, buvo NASA "Voyager 2", kelionėje užtrukęs tik ... 19 metų. Nauji skrydžiai link Urano kol kas net neplanuojami.
Skirtingai nei kitos planetos, Uranas praktiškai "rieda" savo orbita. Jo sukimosi ašį posvyrį mokslininkai aiškina gigantišku kataklizmus, kuris įvyko planetos jaunystėje susidūrus su kitu stambiu dangaus kūnu. Aplink Saulę planeta "rieda" net 84 metus. Dėl tokio ašies posvyrio, poliarinės dienos ir naktys ašigalių srityse trunka po keliasdešimt metų.
Urano rutulyje tilptų net 63 Žemės rutuliai, bet iš jo medžiagos nesulipdytume nė 15 Žemių. Tai galima paaiškinti, kad Uraną sudaro daugiausia lengvos dujos: vandenilis, helis, metanas. Būtent metans ir suteikia planetai žalsvą atspindį. Tiesa, uranas gali pasiguosti nebent tuom, kad vidutinis Saturno planetos tankis dar perpus mažesnis.
Planetą erdvėje lydi net 27 palydovai. Dauguma jų pavadinti V.Šekspyro herojų vardais (Titanija, Oberonas, Miranda, Arijelis, Umbrielis ir. kt)
Uranas toks pat žiedų valdovas kaip Saturnas ar Jupiteris. Tik jo žiedai labai blyškūs, todėl buvo pastebėti tik prieš 30 metų (1977 m.)
Ar žinote, kiek svertumėte atsidūrę Urano atmosferoje? Atrodytų, kad planetos milžinės gravitacijos lauke turėtume sverti kaip koks sunkvežimis, tačiau iš tikro taptume net kiek lengvesni nei Žemėje! Kūno svoris planetos paviršiuje priklauso ne tik nuo planetos masės, bet ir nuo jos spindulio.
Atradę Uraną astronomai pavadino jį vokiečių astronomo Johano Bodes pasiūlytu graikų dangaus dievo (Dzeuso senelio) vardu. Matyt, nebesitikėjo daugiau naujų planetų atrasti :) Įdomu, kad pats atradėjas troško suteikti planetai kitą gana keistą vardą - Georgium Sidus.
|
|
|
teka 05:30, leidžiasi 21:02
Jaunatis iki gegužės 12 d. 
