|
|
|
2001 metų kosminė odisėja
(2001: A space Odissey)
Rež.Stenlis Kubrikas (Stanley Kubrick),
JAV ir Didžioji Britanija, 1968 m.
|
Technologinės psichologijos užgimimas
Kai šis fantastinis epas pasirodė ekranuose, iki 2001-ųjų atrodė dar taip toli... Jį supę ginčai buvo principingi: niekas neabejojo dėl amerikiečių režisieriaus Stanley Kubricko meistriškumo. Žymus rusų režisierius Andrejus Tarkovskis, sovietų valdžios kone jėga nukreiptas į nepavojingą fantastikos žanrą
(Soliaris", Stalkeris), sakė Kubricko filme pasijutęs lyg naujausių technikos laimėjimų muziejuje. Bet Tarkovskis ir fantastiniuose filmuose opusuose galėjo sau leisti prabangą kurti filosofines alegorijas, o didžiulio biudžeto vakarietiškas filmas, kokia buvo 2001 metų kosminė odisėja, nepaisant jos rimtumo, turėjo būti orientuota į masinį žiūrovą. Tačiau vis dėlto šioje juostoje bene vienintelį kartą kine kone apčiuopiamas kosmoso alsavimas.
Nuo akmens amžiaus lyg žvaigždžių
|
Kubricko filmo pradžia, ko gero, komerciškiausia, kad ir pretenduoja į žmonijos istorijos pradžios atvaizdą.
Bet sportininkai žmogbeždžionių kostiumas greičiau kelia šypseną, jie netoli tokių juostų kaip Beždžionių planeta. Juntamas ir autoriaus nekantrumas, troškimas greičiau prisiartinti prie esmingiausio fantastinio rekvizito vieną dieną tarp uolų, kur glaudžiasi pirmykštė gentis, pasirodančio mįslingo juodojo monolito, kuris galbūt ir įkvepia minties kibirkštį vieno dvikojo akyse, verčia jį paimti į rankas kaulą jau kaip darbo, kovos įrankį.
|
Kūrinio pavadinime tarsi užprogramuotas naujosios mitologijos pažadas. Net dvigubai: odisėja yra fantastinė nuotykių kupina kelionė, o skaičius 2001 aliuzija į pasakos žanro klasiką tapusias 1001 nakties pasakas. Ir tas pažadas ištesimas. Logiškai padalyta į tris noveles filmo medžiaga, metams bėgant, tarsi kinta, ir, technikos progresui šuoliuojant beprotišku galopu, kai kuo sensta, kitur įgauna naujos vertės. Tai įrodo, kad ši juosta gyvas organizmas.
S.Kubrickas, iki savo nurodytos dienos neišgyvenęs vos poros metų (mirė 1999 m.), aišku, nujautė tą tempą ir gana ironiškai perėjo nuo žmogbeždžionių (tarsi tai buvo vakar!) tiesiai į kosminių skrydžių epochą. Triumfališkai į orą mestas kaulas ilgai sukasi ir pereina į kosminių laivų bei planetų valsą, kurį tikrai lydi J.Štrauso (J.Strauss) Žydrojo Dunojaus melodija.
Žmogus prieš mašiną
|
|
Trečia, baigiamoji, mažiausiai realistinė ir, aišku, vėl susieta su juodąja stela, gana miglotos minties novelė imponuoja tuo, kad nepaprastai spalvingas ir dinamiškas skrydis laiko ir erdvės koridoriumi lyg numatė visą psichodelinį kiną, kibernetines fantazijas su puikiais specialiaisiais efektais ne pačią prasčiausią komercinio kino dalį.
|
Užtat antroji novelė, kurioje regimas tas psichologui Tarkovskiui nepatikęs technikos klestėjimas, šiandien turbūt ir yra pati aktualiausia. Taip, žmonių, astronautų, skrendančių į Jupiterį, paveikslai paviršutiniški. Veikėjai stropiai atlieka savo funkcijas laive net stropiau nei pagrindinis jų mechaninis globėjas, kompiuteris HAL-9000.
Keistas ir įdomus prasminio centro perkėlimas! Žmonių tikrai neįsimeni, net kosminio laivo kapitonas Deividas (aktorius Keiras Dullea), kuriam skirta daugiau vietos ekrane nei kitiems, neišlieka atmintyje kaip atsakomybę, nuostabą, baimę demonstruojantis ... robotas. Galbūt Kubrickas norėjo pasakyti, kad žmonės, suprojektavę kompiuterius, rizikuoja tapti jų priedėliais? HAL-9000 yra priverstas slėpti tiesą apie ekspedicijos tikslą nuo astronautų, ir tai pagimdo kompiuterio ... kaltės kompleksą, kurio lengviausia atsikratyti pašalinus gyvą priežastį žmogų. Kai Deividas gero trilerio įtampos scenose pradeda atjunginėti mechaninį priešą, jaudina (koks paradoksas!) ne tik kapitono likimas, bet ir tas, kurio prašymai nežudyti pamažu virsta beprasmišku kaip išprotėjusio žmogaus veblenimu...
Kaltas, pasirodo, buvo kompiuterio programos dvilypumas. Su tokiu dvilypiu egzistavimu žmonės jau seniai susitaikė, o kompiuteris negali. Ką gi, Kubrickas gražios kosminės pasakos fone kartu ir įspėja, kad asmeninis kompiuteris neturėtų perimti žmogaus nerimų bei kompleksų, o liktų tiesiog labai naudingu daiktu.
|
Įdomūs faktai apie filmą
Kino juosta susukta pagal garsų JAV fantastikos rašytojo
Artūro Klarko (Arthur Clarke)
romaną.
Filmo statymas truko ištisus ketverius metus.
Kosminio laivo, skriejančio į Jupiterį vardas Discovery- vėliau buvo suteiktas vienam JAV daugkartinio naudojimo kosminiam laivui (shuttle).
Aliuzijos į šį žymų meno kūrinį randamos daugelyje žymių muzikos kūrinių (
Mike Oldfield
The Sentinel, Roger Waters Amused to death ir kt.).
Parengta pagal:
S. Macaitis. 100 žymiausių pasaulio filmų;
http://www.sci-fimovies.com
|
|
|
teka 05:30, leidžiasi 21:02
Jaunatis iki gegužės 12 d. 
