|
|
Žvaigždžių karai kosmose ir ekrane
1983 m. tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas paskelbė apie ketinimus sukurti šalies gynybos sistemą, kuri leistų sunaikinti branduolines raketas, paleistas į JAV, dar ore. Ši sistema vėliau buvo pavadinta Žvaigždžių karai (Star Wars), taip pat, kaip ir žymusis filmas. Praėjus daugiau nei 20 metų nuo šio įsimintino JAV prezidento pasiūlymo, jis prisimenamas kaip Šaltojo karo propagandinis įrankis, kuris įdomus tik istoriniu požiūriu. Bet filmas Žvaigždžių karai vis dar gyvuoja.
Viena didingiausių kino istorijoje epopėjų buvo pradėta kurti prieš 30 metų ir režisieriui Georgeui Lucasui tapo viso gyvenimo darbu. Sukūręs fantastinį pasaulį su tolimomis planetomis ir keistais jų gyventojais, G. Lucasas sako, kad visus scenarijus jis rašė remdamasis istoriniais faktais ir mitologija.
Jeigu atidžiau pažvelgtumėte į pasaulio mitologijos istoriją, pamatytumėte, kad joje veikia tos pačios pagrindinės idėjos ir sąvokos. Mituose yra tam tikrų istorinių elementų, o istorija visada kartojasi, sako Žvaigždžių karų autorius.
Jo filmuose šalia fantastikos pasaulio ir specialiųjų efektų yra ir nemažai politinių intrigų. Režisierius teigia, kad politiniai Žvaigždžių karų įvykiai remiasi realiais istoriniais įvykiais, pavyzdžiui, Cezario debatais su Romos senatu arba Napoleono kuriama Prancūzijos respublika.
Sėkmingiausias Holivudo epas
Režisierius niekada neįsivaizdavo, kad tokiu pagrindu sukurti Žvaigždžių karai sulauks tokios milžiniškos sėkmės. Visas kūrybinis procesas buvo išties jaudinantis. Labai didžiavausi savo darbu, bet nesitikėjau, kad jis bus toks populiarus. Tiesiog norėjau sukurti gerą, smagų filmą, kurį pats norėčiau pažiūrėti. Man pasisekė, kad Žvaigždžių karai patiko ne tik man, bet ir žiūrovams, džiaugėsi Georgeas Lucasas.
Pasakojama, jog studijos "20th Century Fox" bosai ir rinkodaros skyrių vadovai merkė vienas kitam akį ir už Lucaso
nugaros ne tik suko pirštus prie smilkinio, bet ir buvo sumanę gana gudrų verslo planą. Juo remiantis ne tik turėjo būti sunaikintas jauno ir nepriklausomo svajotojo projektas, bet ir išpešta "perspektyvi" nauda: iš nufilmuotų kadrų su tarpplanetinėmis kautynėmis buvo suplanuotas specialiųjų efektų "bankas", naudotinas pigiems fantastiniams serialams. "Fox'as" padarė dar vieną neatsargų žingsnį- lengva ranka (tik todėl, kad režisierius sutiko su mažesniu honoraru) atidavė filmo tęsinių ir prekinės simbolikos teises ir pralošė milijardus. Juos kartu su savo laisve išlošė Lucasas.
Bet tais laikais fantastika negarantavo finansinės sėkmės, o Lucasas tiesiog manė, kad jis kuria savo mažo biudžeto fantastiką. Bet jau pirmieji "Žvaigždžių karai" leido jam tapti nepriklausomam, režisierius įkūrė savo studiją "Lucasfilm Ltd.", o "Fox'as" tenkinasi niekingais 10% nuo bendro pelno.
Ne Holivudo apsidraudėliai, o būtent nepriklausomų režisierių kompanija - George'as Lucasas, Stevenas Spielbergas, Fransis Fordas Koppola, Brianas de Paima - 8-ąjį dešimtmetį pakeitė pasaulinio kinematografo peizažą. Jame įsikaraliavo įspūdingi, didelio biudžeto filmai (blockbuster'iai).
Ir juos galutinai įteisino anaiptol ne Holivudas, o keli apžėlę plaukais, beveik hipiai, "gėlių vaikai". Jie - darboholikai ir fantazuotojai, kviečiantys vienas kitą į pirmąsias uždaras naujųjų filmų peržiūras ir švenčiantys filmų premjeras Havajuose. Dirbdamas su naujausiomis technologijomis Lucasas pabrėžia, kad visai nesijaučia esąs XXI a. žmogus, veikiau - Viktorijos epochos pilietis.
Technologijos ir fantazija
Visas žavesys tas, kad ir dabar Lucasas (Spielbergas, beje, irgi) ne ciniškai sunkia pinigus iš naujų technologijų, o
tiesiog yra jų įkvėptas. Lucasas ilgai nefilmavo, o sugrįžti prie sagos 1997-aisiais jį paskatino ... Spielbergo "Juros periodo parko" dinozaurai, kuriami jo kompiuterinėse studijose, kuriuos jis koregavo. "Kai gavome visiškai realistišką dinozauro atvaizdą, aš supratau, kad tai rezultatas, kurio mes siekėme ištisus dešimt metų. Tai buvo technologinis proveržis.".
"Žvaigždžių karai" tai ir aistra, kuria paženklintas kiekvienas filmo kadras, kiekvienas personažas, visa mitologinė kūrinių erdvė. Ne taip lengva suprasti, kodėl kiekvienas "Žvaigždžių karų" filmas taip buvo laukiamas - visgi tai vienintelė saga pasaulyje, sugebanti normalų suaugusį žmogų paversti vaiku. Vienintelė, kurioje iki absoliuto, kažkokio pirmapradžio pojūčio, išgrynintos amžinos Blogio ir Gėrio, Garbės ir Kovos sampratos. Nepaisant to, yra ir antra medalio pusė. Filmas nedaug tepasikeitė nuo pirmojo ta pati stilistika, tie patys labiau pigiems TV serialams būdingi dialogai, statistiški herojai ir panašiai.
Žinoma, technokratinė stilistika gali nepatikti iš principo, bet ne todėl, kad joje yra
stilistinių klaidų. Lucasas eilinį kartą pristato ekrane neįtikėtino vientisumo reginį, kurį stebint pretenzijų dėl tikroviškumo tiesiog nekyla.
Įdomūs faktai
Pirmi trys Žvaigždžių karų filmai (sukurti 1977, 1980 ir 1983 metais) yra atitinkamai ketvirtas, penktas ir šeštas epizodai. O neseniai sukurtuose trijuose epopėjos filmuose (1999, 2002 ir 2005) pasakojami pirmas, antras ir trečias visos sagos epizodai. Tad dabar kino teatruose pristatomas Sitų kerštas pateikia įvykius, kurie tęsiami ketvirtajame epizode, t.y. pirmajame Žvaigždžių karų filme. Visų filmų įvykiai glaudžiai susiję, ir viso siužeto žinojimas labai padeda suprasti filmą.
Sitų keršto biudžetas (115 mln. $) yra 100 kartų didesnis nei pirmojo filmo, sukurto 1977 m. (11 mln $). Pirmieji penki filmai uždirbo 1800 mln $!
Sitų keršte yra net 2180 specialiųjų efektų.
Naujajame filme ekrane galima pamatyti ir patį režisierių Lucasą. Tai mėlynas baronas Papanoida operos ložėje.
Parengta pagal:
www.bernardinai.lt, 2005
www.vzinios.lt, 2002
|
|
|
teka 05:19, leidžiasi 21:13
Priešpilnis iki gegužės 20 d. 
