|
|
Pavojingi asteroidai
Tūkstančiai planetėlių
Be aštuonių didžiųjų planetų Saulės sistemoje dar skrajoja trys nykštukinės planetos ir tūkstančiai kosminių kalnųasteroidų. Kai kurie jų primena nedideles planetas ir yra kelių šimtų kilometrų skersmens. Tačiau absoliuti dauguma primena tiesiog uolų atplaišas, todėl juos aptikti yra ypač sudėtinga.
Dauguma asteroidų skrieja asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio orbitų. Tačiau dalis asteroidų kerta ir Žemės orbitą. 1932 metais buvo atrastas pirmasis Žemės orbitą kertantis asteroidas (1862) Apollo. Iki 1972 m. atsitiktinai buvo atrasta 13 tokių asteroidų. 1973 m. Palomaro observatorijoje buvo pradėta pirmoji tokių asteroidų paieškos programa.
Arti Žemės skrendantys asteroidai ir kometos vadinami bendru arti Žemės skriejančių objektų vardu (angliškai NearEarth Objects, NEO). Šie objektai kelia realų pavojų tiek civilizacijai, tiek apskritai gresia išnaikinti visą gyvybę Žemės planetoje. Nors susidūrimo su kometa arba asteroidu tikimybė yra labai maža, tačiau Žemės geologija mums sako, kad tokie susidūrimai yra ne toks jau retas reiškinys: mokslininkai rado daugiau kaip 150 smūginių kraterių mūsų planetos paviršiuje (keletas jų yra Lietuvos teritorijoje). Jeigu Žemėje nebūtų vandenynų, o sausumos neveiktų vandens erozija, Žemė būtų išmarginta krateriais kaip ir Mėnulis.
Didžiausi kataklizmai
Prieš 65 mln. metų dabartinės Meksikos teritorijoje Jukatano pusiasalyje nukrito 10 km skersmens asteroidas ar kometoidas ir, kaip manoma, išnaikino tris ketvirtadalius Žemės gyvybės rūšių, tarp jų ir dinozaurus.
Prieš 35 mln. metų 5 km skersmens asteroidas ar kometoidas nukrito į Česapyko įlanką, kuri yra tik 200 km nuo JAV sostinės Vašingtono. Nuo smūgio susidarė apie 80 kilometrų skersmens krateris, smarkiai pakito upių vagos ir aplinkinis kraštovaizdis.
Prieš 50 tūkst. metų vos 50 metrų skersmens ir 300 000 tonų masės asteroidas nukrito dabartinės JAV Arizonos valstijos teritorijoje. Nepaisant tūkstantmečius trukusios erozijos, kritimo vietoje iki šiol išliko apie 1.5 kilometro skersmens ir 190 metrų gylio krateris.
Prieš šimtmetį, 1908 m. birželio 30 d., į Žemės atmosferą įskriejęs objektas, viršgarsiniu greičiu praskriejo virš Šiaurės Europos, Centrinės Rusijos ir sprogo Sibire virš Tunguskos upės. Sprogimo galia prilygo maždaug 10 megatonų atominės bombos sprogimui. Sprogimas suniokojo taigą maždaug 60 kilometrų spinduliu. Sprogimas įvyko atokiame ir menkai apgyventame rajone, bet jeigu kūnas būtų įskriejęs į atmosferą vos keliomis valandomis vėliau, tai sprogimas virš tankiai gyvenamos Europos galėjo nusinešti iki pusės milijono aukų.
1947 m. Sichote-Alynio kalnuose, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, meteoritas dideliu greičiu įskriejo į Žemės atmosferą. Liudininkų teigimu, meteorito sukeltas ugnies kamuolys buvo ryškesnis už Saulę. Meteoritas sprogo ore ir pažėrė geležinių gabalų krušą. Vienas gabalas išmušė 30 metrų skersmens ir 6 metrų gylio kraterį.
1994 m. viso pasaulio astronomai stebėjo Šūmeikerio-Levio kometos subyrėjimą ir jos gabalų kritimą į Jupiterį. Kritimo metu išsiskyrė energija, prilygstanti milijardų atominių bombų sprogimui vienu metu. Jupiterio atmosferoje susidarė dulkių debesis, didesnis už visą mūsų planetą. Pažymėtina, kad Šūmeikerio-Levio kometa buvo atrasta likus vos 16 mėnesių iki susidūrimo su Jupiteriu. Nors kometos netoli Žemės apsilanko labai retai, jos gali smogti su dar didesne jėga, nes dažnai skrieja greičiau nei asteroidai.
2002 m. sausio 7 d. asteroidas 2001 YB5 praskriejo pro Žemę vos dvigubai toliau nei skrieja Mėnulis. Jeigu šis stadiono dydžio objektas būtų pataikęs į Žemę, būtų sunaikinęs absoliučiai viską keliasdešimties kilometrų skersmens teritorijoje arba būtų sukėlęs milžinišką cunamio bangą, kuri galėjo sunaikinti milžiniškas pakrantės teritorijas.
2006 m. liepos 3 d. net ~800 metrų skersmens asteroidas 2004 XP14 prašvilpė panašiu kaip Mėnulio orbita atstumu. Susidūrimas su tokiu dangaus "svečiu" galėjo sukelti mirtiną grėsmę civilizacijai. Įdomu, kad šis itin pavojingas asteroidas buvo atrastas vos prieš dviejus metus iki prasilenkimo su Žeme.
2008 m. vasario 5 d. Žemės kaiminystėje viešėjo nedidukas ~10 m skersmens asteroidas 2008 CT1. Baisiausia, kad jis atrastas vos dvi dienos iki suartėjimo. O prasilenkta vos 135 tūkst. km atstumu (maždaug 3 kartus mažesniu atstumu nei nuo Žemės iki Mėnulio).
Objektų kritimas kelia ir labai specifinį pavojų. Net santykinai maži objektai sukelia galingus sprogimus atmosferoje, jūroje arba sausumoje. Atsitiktinis stebėtojas tokį sprogimą gali nesunkiai supainioti su branduoliniu sprogimu. 2002 metais, Indijos ir Pakistano konflikto įkarštyje, atmosferoje virš Viduržemio jūros sprogęs asteroidas sukėlė galingą ir plačiai matomą žybsnį. Jeigu asteroidas būtų įskriejęs į atmosferą trimis valandomis anksčiau, galingas sprogimas pasienio teritorijoje galėjo būti palaikytas netikėtu užpuolimu ir galėjo sukelti apsikeitimą branduolinių bombų smūgiais.
Kosmoso priešų medžioklė
Pradėjus aktyvią netoli Žemės skriejančių asteroidų paiešką, rasta nemažai pavojingų asteroidų. Nors atrastieji asteroidai nekelia Žemei grėsmės, didelis atradimų skaičius liudija, kad didelė dalis netoli Žemės skriejančių asteroidų dar nėra atrasta.
Medžioklėje sėkmingai dalyvauja artimų Žemei asteroidų medžiojimo stotis Linear, esanti JAV Nju Meksiko valstijoje prie Sokoro miesto. Asteroidų paieškai naudojami du automatiniai 1 m skersmens teleskopai, aprūpinti plataus lauko CCD kameromis. Nuo 1980 m. ši stotis jau atrado 40 000 asteroidų ir kometų. Vykdomos programos tikslas - rasti visus didesnius nei 1 km skersmens asteroidus, kurių orbitos praeina arti Žemės orbitos. Viso dabar žinoma apie 2600 artimų Žemei asteroidų, iš jų apie 700 yra didesni nei 1 km (manoma, kad tokių asteroidų turėtų būti apie 1100). Tarp jų yra 130 objektų, vadinamų potencialiai pavojingais asteroidais. Tikimasi, kad 2008 metais bus sumedžiota jau 90% tokių asteroidų.
Vien 2004 m. Linear aptiko trejetą 10 30 skersmens kūnų prašvilpusių daug arčiau, nei Mėnulio orbita.
2005 m. buvo užfiksuota keletas didelių meteoritų kritimų. Vienas jų rugsėjo mėnesį krisdamas į jūrą išgąsdino Floridos gyventojus.
Ateityje žmonijai gali tekti pasukti galvą, kaip susidoroti su kosmoso užpuolikais. Iš pavojingų asteroidų dažnai minėtinas 600 m skersmens Nr.2004 VD17, kuris gali susidurti su Žeme 2102 m. gegužės mėn., bei 250 metrų skersmens Nr.2004MN4 (Apophis), kuris pavojingai priartės 2036 m. balandį, o po metų dar kartą praskries visai šalia Žemės. Susidūrimas prilygtų tūkstančių atominių bombų sprogimui ir grėstų žmonių civilizacijos žlugimu. O 2006 m. pabaigoje atrastas ~1 km skermens asteroidas 2006 XG1 grasina 2041 m. spalio mėn. praskrieti Žemei visai po nosimi. Jeigu pakartotini orbitos skaičiavimai patvirtins nuogastavimus, tai bus pats pavojingiausiais asteroidas, galintis susidurti su mūsų planeta netolimojoje ateityje. Jeigu šios katastrofos pavyks išvengti, tai labai atsipalaiduoti neverta. 2880 m. kovo mėn. 1,1 km skersmens asteroidas 1950 DA beveik kaktomuša trinktels į mūsų motiną Žemę. Tiesa, iki tol dar žmonijai reikia dagyventi...
Šiuo metu nėra vieningos nuomonės, kaip reikėtų elgtis aptikus didelį kūną, grėsmingai artėjantį iš kosmoso gelmių. Holivudo filmuose Gilus sukrėtimas (Deep impact) bei Amargedonas peršama nuomonė, kad geriausia išeitis apmėtyti asteroidą atominėmis bombomis, kaip kokius japonus. Tačiau asteroido skeveldros grėstų tikra meteoritų liūtimi. Švelnesi būdai: padengti asteroido paviršių šviesia medžiaga, kad saulės spinduliai nustumtų asteroidą iš orbitos arba pačiam kosminiam laivui nubuksyruoti neprašytą svečią į šoną.
Pažymėtina, kad po ilgų stebėjimų, patikslinus asteroidų orbitas, jie iš pavojingų Žemei dangaus kūnų sąrašo dažnai išbraukiami. Besidominties siūlome retkarčiais apsilankyti NASA puslapyje, kuriame rasite naujausius duomenis apie grėsmes Žemei (taip pat čia skelbiamas ir sąrašas asteroidų, kurie paskelbti nebepavojingais):
http://neo.jpl.nasa.gov/risk/
Parengta pagal:
1. Lietuvos dangus 2005 V., 2005
2. Lietuvos dangus 2004 V., 2004
|
|
|
teka 05:19, leidžiasi 21:13
Priešpilnis iki gegužės 20 d. 
