|
|
Kosminė spinduliuotė
Kosminė spinduliuotė pasiekia mus iš kosmoso. Tai yra bendras pavadinimas, apimantis platų diapazoną dalelių, krintančių į viršutinius mūsų planetos atmosferos sluoksnius. Kai kurios jų yra elektringos (protonai, alfa dalelės ir beta dalelės) ir turi tikrai stulbinančią energiją. Ši energija neretai būna tarp 100 ir 100 000 MeV (milijonų elektronvoltų). Kita radiacijos rūšis, tai ypač trumpo bangos ilgio elektromagnetinė spinduliuotė (vadinamieji gama spinduliai). Kosminės radiacijos šaltinis daugiausia yra Saulė, bet ir kitų dangaus kūnų radioaktyvi spinduliuotė pasiekia Žemės paviršių (pvz., gama žybsniai).
Kas atsitinka, kai šios dalelės atsitrenkia į viršutinius atmosferos sluoksnius? Kai dalelės turi energiją, būdingą kosminiams spinduliams, faktiškai tampa įmanoma bet kuri sąveika, nepažeidžianti pagrindinio energijos tvermės dėsnio. Sąveikaudamos, šios dalelės sukuria tikrą elektringų ir neelektringų antrinių produktų griūtį. Reikšminga, kad tarpe jų yra ir neutronai. Jų palyginti nedaug, tačiau jie svarbūs.
Kosminių spindulių energija yra pakankamai didelė, kad kai kurios antrinės dalelės perskrostų visą atmosferą. Jos sukuria radiacijos foną, kuris jūros lygyje švitina gyventojus apie 0.03 mikro sivertų per valandą doze (sivertas jonizuojančios spinduliuotės ekvivalentinės dozės vienetas SI sistemoje). Oro danga ekranuoja ir sumažina šią dozę, tad juo aukštesniame lygyje gyvena žmonės, tuo mažesnis juos saugojantis oro sluoksnis, ir tuo didesnė kosminės radiacijos dozė.
Pavyzdžiui, milijoninis miestas Denveris yra 1,6 km aukštyje, ir jo gyventojams nuolat tenka du kartus daugiau kosminės radiacijos, negu žmonėms, gyvenantiems jūros lygyje. Kalniečiai, ar jie gyventų Kaukaze, ar Anduose, ar Himalajuose, gauna dozes, kurios gali viršyti žemumų gyventojų dozę tris ar keturis kartus. Čia verta priminti nuomonę, kad kalnų gyventojai būna ilgaamžiai ir sveikesni. Tikriausiai, tai lemia daug papildomų faktorių, bet tai vis tiek įrodo, jog radiacijos fonai, net kelis kartus viršijantys jūros lygio foną, sveikatingumui didelės įtakos neturi.
Taip pat verta paminėti, kad žemės uolienų sukuriamas natūralus radiacinis fonas yra kiek didesnis nei kosminė spinduliuotė. Iš nenatūralių šaltinių verta paminėti, kad didžiausias radiacijos šaltinis yra medicininė įranga (rentgenodiagnostika), ir ... rūkymas, nes kartu su dervomis ir kancerogenais plaučiuose nusėda stebėtinai daug radioaktyvaus švino, bario ir kt. elementų. O atominės elektrinės, pasirodo, radiacinio fono beveik neįtakoja (padidina natūralų foną apie 1 proc.).
Parengta pagal:
K.Almenas, R.Lee. Apie radiaciją visiems. Kaunas, 1993.
|
|
|
teka 05:19, leidžiasi 21:13
Priešpilnis iki gegužės 20 d. 
