|
|
Šviesos medžioklė: didžiausi pasaulio teleskopai
Gimtinėje nieko naujo
Dažnam yra tekę būti Molėtų observatorijoj ir stebėtis didžiausiu Lietuvoje (ir visoje šiaurinėje Europoje) teleskopu. Bokštas sulyg keturių aukštų namu. Tačiau pačio teleskopo veidrodžio skersmuo nėra itin milžiniškas jis tesiekia 1,65 cm. Prieš dvidešimt metų tai palikdavo įspūdį. O dabar? Kai net Lietuvoje astronomijos mėgėjai gali be problemų įsigyti 20 ar net 30 cm skersmens masinės gamybos teleskopą už pakankamai žemišką kainą, tai ir pusantro metro nebesukelia ypatingo susižavėjimo. Tačiau pasižvalgykime, kokie užsienio observatorijų užmojai.
Teleskopų maratonas
XX a. viduryje didžiausiu teleskopu pagrįstai didžiavosi JAV. Palomaro observatorijoje (Kalifornija) pastatyto teleskopo veidrodis siekė 5 metrus. Ir sumontuotas jis buvo dar 1949 metais! Įspūdingas skersmuo ir įspūdingos išlaidos, kurias sau po karo leido JAV. O jeigu dar palygintume su Galilėjaus pirmaisiais instrumentais. Jo skersmuo siekė ... 0.037 metro! Jeigu jau tokiu teleskopu buvo aptikti Mėnulio krateriai, Veneros fazės, Jupiterio palydovai ir kt., tai belieka tik įsivaizduoti kokias galimybes atvėrė naujasis gigantas. Rusai, didžiausi amerikiečių konkurentai kosminių tyrimų srityje, į priekį pirmą ir paskutinį kartą įsiveržė tik 1975 m., kai Šiaurės Kaukaze atidarė observatoriją su 6 m. skersmens teleskopu. 1992 m. estafetę vėl perėmė amerikiečiai, Havajų salų kalnuose įrengę 10 m. skersmens gigantą, o po keturių metų dar vieną jo brolį dvynį. Sujungti į vieną sistemą (interferometrą) Keko teleskopai draugiškai dirba stebėdami dangų dar didesne skvarba. Tiesa, tai jau visai naujos kartos teleskopai. Techniškai būtų labai sudėtinga ir brangu išlieti vientisą tokio skersmens veidrodį ir dar nupoliruoti mikrono tikslumo. Todėl šiuolaikinių teleskopų veidrodžiai būna sudaryti iš atskirų segmentų ir primena bičių korius.
Šiuo metu didžiausio pasaulio teleskopo vardą ketina paveržti 10,4 m skersmens daugiaveidrodinis Didysis Kanarų teleskopas (GTC - Great Telescope Canary Islands), kuris įrengtas La palma saloje įsikurusioje observatorijoje. 90 proc. jo priklauso Ispanijai, nors kaip partneriai projekte dar dalyvauja Meksika ir JAV. Šis teleskopas dalinai pradėjo veikti 2007 m. vasarą, nors visi segmentai įsijungs į darbą tik 2008 m. gegužę.
Įdomus ir Didysis binokularinis teleskopas (LBT - Large Binocular Telescope), dar vadinamas Columbus projektu. Tai Arizonos kalnuose įrengtas ir Mount Grahamo tarptautinei observatorijai priklausantis teleskopas, kurį sudaro du vienu metu veikiantys 8,4 skermens veidrodžiai, kurie kartu surenka tiek šviesos, kaip vienas 11,8 m teleskopas. Taigi, šiuo metu LBT, pradėjusį pilnai veikti 2008 m. pradžioje, galėtume laikyti ... didžiausiu pasaulyje teleskopu.
Šviesos, daugiau šviesos!
XXI a. pradžioje atrodė, kad antžeminiai teleskopai jau atgyvena. Juk Hubble kosminis teleskopas, kurio skersmuo vos 2,6 metro, iš orbitos siuntė dar puikesnius vaizdus nei broliai milžinai. Tačiau į kosmosą teleskopą užkelti yra labai brangu. Ir ne mažiau kainuoja kaskart jį remontuoti. Juk techninio personalo nepaliksi
nuolat budėti orbitoje! Todėl sukūrus ir išbandžius taip vadinamą adaptyviąją optiką, leidžiančią eliminuoti vaizdo iškraipymus dėl oro virpėjimo, pasaulio astronomai vėl sukruto gaminti antžeminius gigantus.
Gigantomaniški užmojai paliktų įspūdį net piramidžių statytojams. Brėžiniuose inžinieriai jau mato, kaip atsiveria ir į dangų nukrypsta milžinų akys. Akys, kurių skersmuo didesnis nei 30 metrų!
Bendras amerikiečių ir kanadiečių projektas vadinsis tiesiog Trisdešimties metrų teleskopu (TMT Thirthy Meter Telescope). Milžiną 2015 m. planuojama įrengti tuose pačiuose Havajuose arba Pietų Amerikos kalnuose - Čilėj arba Meksikoj.
Šiek tiek mažesnis JAV universitetų apetitas. Jų bendras projektas turėtų vadintis Didžiuliu Magelano teleskopu (Giant Magellan Telescope). Jo suminę 24,5 metrų skersmens akį sudarys net septynių 8,4 m. skersmens veidrodžių sistema. 2016 m. Magelano žvilgsnis turėtų nukripti į anapus Paukščių tako skriejančius objektus.
Dalis Europos Sąjungos valstybių, tokių kaip Didžioji Britanija, Švedija, Ispanija, Airija ir Suomija, į Čilės arba Kanarų salų kalnus planuoja įkelti net 50 m skersmens teleskopą. Projektas Euro50 turėtų būti baigtas 2013 m.
Tačiau labiausiai užsimojo jungtinė Vakarų Europos šalių observatorija ESO (Europos pietinė observatorija). Jos planuose (tiesa, gana miglotuose) 100 m skersmens Neapsakomai didelis teleskopas (Overwhelmingly Large Telescope). OWT planuojama montuoti dviem etapais. 2016 metais turėtų pradėti funkcionuoti 60 metrų skersmens veidrodžio dalis, o 2021 būtų baigtas montuoti visas veidrodis. Jį sudarys net 3014 segmentų, kurių kiekvienas bus 2 metrų skersmens! Ateitis parodys, ar šie planai taps realybe.
Neliks nuskriausti ir kosminių teleskopų gerbėjai. 4,5 mlrd. dolerių kainuosianti kosminė Vebo infraraudonųjų spindulių observatorija (angl. James Webb Space Telescope) skries apie 1,5 mln. km atstumu nuo Žemės taip vadinamame Lagranžo taške, todėl teleskopas visą laiką kabos nekintamoje padėtyje Žemės atžvilgiu. Šiam 6,5 m skersmens teleskopui nebetrukdys Žemės atmosfera. Startas numatomas 2013 m.
Su šiais "mažuliukais" astronomai žada pateikti daug siurprizų. Nors jie ir kainuos milijardus, bet tolimųjų Saulės sistemos planetų vaizdai prilygs pro juos praskridusių kosminių aparatų Voyager nuotraukoms! Vadinasi, bus galima stebėti Jupiteryje ir Saturne vykstančius pokyčius nebeleidžiant šimtų milijonų dolerių naujoms misijoms. Maža to, OWT leis tiesiogiai įžvelgti planetas, skriejančias apie kitas žvaigždes. Žmonija pradės tyrinėti Žemės dydžio planetas nelaukiant naujų sudėtingų kosminių teleskopų kartos! Atsiras galimybė pažvelgti į pačią Visatos kūdikystę, tyrinėti pačias pirmąsias žvaigždes, susidariusias daugiau nei prieš 10 mlrd metų. Mūsų visų laukia daug naujų atradimų ir siurprizų tik ... reikia dar truputį palaukti :)
|
|
|
teka 05:19, leidžiasi 21:13
Priešpilnis iki gegužės 20 d. 
