Pradžia Dangaus stebėjimas Lankytinos vietos Kosminė muzika Kosminė literatūra Kosminis kinas Kosmosas ir dvasia Astronomijos pasaulis Nuorodos
14.05.08 teka 05:19, leidžiasi 21:13 Priešpilnis iki gegužės 20 d.  
 
Zondo forumas Klausimai-atsakymai Parašykite mums
 
ĮDOMYBĖS
 
Meteoritai
 
Ar krenta iš dangaus akmenys?
 
 
Lietuvos meteoritiniai krateriai
 
 
Meteoritai iš arčiau
 
 
Meteoroidai
 
 
 
Pavojingi asteroidai
 
 
Kosminė spinduliuotė
 
 
Žaibai - Dievų ginklas
 
 
Uraganai – įprastas reiškinys ar gamtos kerštas?
 
 
 
Pagautas laikas
 
 
Didžiausi pasaulio teleskopai
 
 
Kalendoriai
 
Musulmonų kalendorius
 
 
Žvaigždynų kalendorius
 
  Uraganai – įprastas reiškinys ar gamtos kerštas?

  XXI a. pradžia prasidėjo galingais gamtos smūgiais civilizacijai. Neįprastai gausios liūtys ir alinančios sausros, vėjai ir cunamiai alina žmoniją. Nuo galingų jėgų subraškėjo net galinga JAV ekonomika. Ar tai normalūs gamtos reiškiniai, besikartojantys tūkstantmečius, o gal kažkokie neatstatomi pokyčiai vyksta Žemės atmosferoje? Šį kartą pakalbėsime apie vieną galingų reiškinių – uraganus, gimstančius vandenynuose ir užgriūvančius pakrantes.

  Kas sukelia vėją?

  Vėjo kaltininkas – mūsų dienos šviesulys Saulė. Apatinėje atmosferos dalyje visada jaučiamas oro judėjimas, kurio intensyvumas priklauso nuo saulės energijos. Šildamas oras plečiasi, lengvėja ir kyla aukštyn, sudarydamas žemo slėgio tūrius. Tuo metu tirštesnio, vėsesnio oro srovė veržiasi vėjo pavidalu žemyn. Ši cirkuliacija ir vadinama vėju.

  Kur ir kodėl kyla uraganai?

  Galime tik pasidžiaugti, kad gimtojoje Lietuvėlėje uraganai siaučia ypatingai retai. Mes esame taip išlepę, kad kiekvieną oro gūsį puolam vadinti audra. Stipraus vėjo susidarymui daro įtakos kalnai, dykumos, vandenynai. Jie dažnai pakeičia ir sumaišo normalų vėjo susiformavimą.

  Uraganas susidaro, kuomet vandenyno paviršiuje vanduo įšyla mažiausiai iki 27 laipsnių C, maždaug iki 70 cm gylio. Šiltas ir drėgnas oras kyla aukštyn, todėl prie vandens paviršiaus oro slėgis sumažėja. Į susidariusią uragano "akį" iš išorės ima plūsti kitas oras, o dėl Žemės sukimosi atsiranda galingas sūkurys. Kylantys aukštyn vandens garai ima kondensuotis, kondensavimosi metu išsiskirianti šiluma išgarina dar daugiau vandens - sūkurys pradeda pats save maitinti ir vėjo stipris jame labai išauga. Šitaip susidaręs ciklonas gali būti 200 - 800 km skersmens ir 14 - 18 km aukščio. Jo centre yra apie 20 km skersmens rami ir giedra sritis - ciklono ar uragano akis, o debesuotuose pakraščiuose vėjo greitis gali pasiekti net 300 km/h. Apskaičiuota, kad daugiau kaip milijonas tonų vandens, esančio jūros ore, gali būti iškeltas į debesis per vieną dieną! Įdomus dalykas, uragano centre, kelių dešimčių km skersmens “akyje”, tylu ir ramu, šviečia saulė...

  Kadangi šie jūrų demonai mėgsta šilumą, jie lankosi beveik tik pietų platumų rajonuose. Šiaurės pusrutulyje tai Antilų salos ir Karibų jūra, Bengalijos sąsiauris ir Arabų jūra, Filipinų salos ir Pietų Kinijos jūra Ramiajame vandenyne. Antilų salų uraganai siaubia Meksikos įlanką ir Floridą (JAV), o Pietų Kinijos jūros uraganai pasiekia ir Japoniją.

  Pietų pusrutulyje uraganai gimsta Hebridų salų rajone ir Samoa saloje Ramiajame vandenyne, o taip pat netoli Madagaskaro.

  Norėdami įvertinti Lietuvoje siaučiančias vėtras, galite pasinaudoti paveikslėlyje pateikiama vėjų skale:




  Ar uraganai siausdavo senovėje?

  Taip, pasakojimai apie baisias audras išlikę daugelyje tautų. Japonai pasakoja apie jūrų demonus, vienus aršiausių dangaus gyventojų. Supykę jie skraido virš jūros, savo vienintele akimi (!) ieškodami aukų – besigrumiančių su bangomis laivų. Azijos gyventojai tokias audras vadindavo taifūnais (“tai-fun” – didelis vėjas), filipiniečiai davė “baknų” vardą, Australijos aborigenai – “vili-vili”.

  Štai koks uraganas kilo prieš daugiau nei tris šimtus metų. 1780 metų rugsėjį Karibų jūra praskriejo vienas smarkiausių istorijoje uraganų. Vėjas nuskandino keletą burinių laivų, kuriuos užklupo atvirame vandenyne, ir užgriuvo Mažąsias Antilų salas: Barbadosą, Martiniką, Sent Liusiją. Milžiniškos vandenyno bangos užliejo krantą, nešdamos mirtį ir griuvėsius. Daugiausia nukentėjo turtinga, klestinti Barbadoso sala. Po namų griuvėsiais žuvo tūkstančiai žmonių. Keletas miestų buvo šluote nušluoti nuo žemės paviršiaus. Vėjas juos nugriovė iki pat pamatų, o griuvėsius nunešė į vandenyną.

  Baisiausi pastarojo meto uraganai

• 1900, Teksase žuvo 8000 žmonių;

• 1928, Floridoje žuvo 1800 žmonių;

• 1957, Luizijanoje žuvo 400 žmonių;

• 1977, Indijoje ciklonas pražudė 10,000 žmonių;

• 1998, Centrinėje Amerikoje uraganas ir potvyniai nusinešė 12,000 gyvybių;

• 2004, Filipinuose žuvo 1,000 žmonių;

• 2005, uraganas paskandino New Orlean miestą, žuvusiųjų skaičius tikslinamas.

  Kaip audroms suteikiami vardai?

  Kasmet prieš prasidedant uraganų sezonui yra sudaromas laukiamų stichijų vardų sąrašas. Anksčiau visi uraganai buvo vadinami moteriškais vardais, bet po feministinių organizacijų protestų nutarta moteriškus ir vyriškus vardus vartoti pakaitomis. Kas šešeri metai vardų sąrašas kartojasi, tik išbraukiant iš jo uraganus, kurių metu žuvo daug žmonių. Pirmas metų uraganas gauna vardą iš A raidės, antras iš B ir t.t. 2005 m siautė tiek daug uraganų, kad jau rudenį visos abėcėles raidės jau buvo išnaudotos, todėl teko uraganus pradėti vadinti tiesiog graikų abėcėlės raidėmis: Alfa, Beta ir t.t.

  Ar dažnai uraganai kliudo Lietuvą?

  Lietuvą aplanko ne tikri uraganai, o ciklonai. Ciklonai siaučia serijomis, po 3-4 kartus. Mūsų regionui stipriausios būna paskutinės ciklonų fazės. Pvz., uraganas "Ervinas" buvo viena iš baigtinių ciklono serijų. Lietuvą kliudo tik pietinės virš Šiaurės juros, Atlanto vandenyno ar kitur susiformuojančių ciklonų dalys. Kuo arčiau mūsų susiformuoja ciklonas, tuo didesni vėjai siaučia Lietuvoje.

  Kaip uraganai klasifikuojami?

  Uraganai yra skirstomi pagal vadinamąją Saffiro - Simpsono skalę į penkias kategorijas. Silpniausiuose, pirmos klasės uraganuose vėjo greitis siekia 120-154 km/h, o vandens lygis uragano centre pakyla apie 1 m aukščiau normalaus. Patys stipriausi yra penktosios klasės uraganai, kuomet vėjo greitis viršija 250 km/h, o vandens lygis pakyla daugiau kaip 5 m. 1998 m. uraganas Mičas, pareikalavęs 9000 žmonių aukų, ir vienas didžiausių Atlanto vandenyne buvęs 1988 m. uraganas Gilbertas priklausė būtent šiai klasei.

  Kas žmonijai gresia ateityje?

  Nuo XIX a. pradžios dėl sustiprėjusios žmonijos ūkinės veiklos pradėjo keistis atmosferos sudėtis. Deginant medieną, anglį, naftą į orą patenka daug anglies dioksido. Pastebimi globalaus atšilimo pokyčiai pastebėti dar XX a. aštuntame dešimtmetyje. Vidutinė oro temperatūra prie Žemės paviršiaus XX a. išaugo apie 0,6 laipsnio. Ypač tai išryškėjo pastaruoju metu – per pastaruosius 10 metų užfiksuoti visi globalios temperatūros rekordai. Vadinai, uraganų tikimybė kasmet vis didės, o šiltėjant klimatui, jie pasieks vis šiauresnius regionus. Todėl neturėtume būti visai ramūs dėl ateities ir Lietuvoje.


Karštas balsavimas


Ar norėtumėt būti kosmoso turistu?

 
Kryžiažodis
 
Įdomioji astronomija

Saulės sistema

Kryžiažodis
 

Atsakymai
 
 
Mįslės
 
Liaudies išmintis

Balta ožka ledą graužia, kas?
Atsakymas
 
 
Dalyvauk!
Dalyvauki galaktikų tyrimuose!
 
Išsiųski savo vardą į Marsą!
 
Pasiūlykite vardą kosminei observatorijai!
 
Dalyvauki Marso tyrimuose - išsiųsk meteoritą į NASA!
 
Dalyvauki kosminių dulkių paieškoje!
 
Kosminiai paveikslai
 
ZONDO DRAUGAI
Copyright © 2005 Povilas  
Dizainas ir programavimas: Kira