|
|
Dievų ginklas
Nuo senų laikų žaibas gąsdino žmogų nelaimėmis. Ir dažnai atsiųsdavo ne¬laimę. Žmonės tikėjo tai dievų ginklas. Senovės graikus valdė Dzeusas. Mūsų protėvius - Perkūnas. Germanų gentis Odinas. Supykę šie dievai svaidė į žmones pavojingas ugnies strėles.
Žaibas... Gimęs audros debesyje, jis iš tikrųjų neša daugybę nelaimių: gaisrus, sunkias kontūzijąs, užmuša žmones ir gyvulius, sugriauna pastatus, o kartais sukelia net baisių katastrofų.
1769 metų rugpjūčio 18 dienos rytą griaustinis trenkė į švento Nazarijaus bokštą Bresčėje. Po šiuo bokštu buvo rūsys, kuriame buvo laikoma 1000 tonų parako, priklausančio Venecijos respublikai. Ši milžiniška masė akimirksniu sprogo. Buvo sugriauta šeštadalis didelio ir gražaus miesto pastatų, o visi likusieji namai buvo taip sudrebinti, kad grėsė subyrėti. Žuvo trys tūkstančiai žmonių.
Žaibas iš arčiau
Žaibas - tai milžiniškas atmosferos energijos išlydis. Jis turi terminį, griaunamąjį, elektrostatinį ir elektromagnetinės indukcijos poveikį. Žaibą sukelia gretimų debesų arba debesų ir žemės potencialų skirtumas. Ore visada būna klajojančių elektringųjų dalelių: atomų, kurie netekę dalies elektronų (teigiamųjų jonų), ir atomų su papildomais elektronais (neigiamųjų jonų). Jie atsiranda kosminiams spinduliams (labai greitoms elektringoms dalelėms, atlekiančioms į Žemę iš kosmoso), taip pat ultravioletiniams Saulės spinduliams bombarduojant atmosferos atomus. Augdami vandens lašeliai renka sutiktus krūvius, dalis jų neutralizuojasi, tačiau kai kurie lašeliai įgyja teigiamą ar neigiamą krūvį. Audros debesyje vyksta ir kiti gana sudėtingi procesai, įelektrinantys lašelius.
Audros debesis skiriasi nuo paprasto debesies savo aukščiu - audros debesies storis yra apie 8-10 km. O kaip žinome, kylant aukštyn, oro temperatūra krinta ir 10 km aukštyje ji lygi apie -50°C. Nustatyta, kad teigiamą krūvį turintys lašeliai užšąla aukštesnėje temperatūroje negu neigiamai įelektrinti lašeliai. O ledukai turi savyje oro burbuliukų ir yra keliskart
mažesnio tankio negu neužšalę lašeliai. Tuo būdu krūviai debesyje atsiskiria - debesies viršuje vyrauja teigiamai įelektrinti ledukai, o apačioje - neigiamai įelektrinti lašeliai. Atskiro lašelio ar leduko krūvis yra labai mažas, bet palyginti nedidelis audros debesis neša apie 100 tūkst. tonų vandens. Susidaro tarsi dvi milžiniškos kondensatoriaus plokštės. Kai elektrinio lauko įtampa pasiekia 20 - 30 kV/cm, prasideda oro jonizacija, jis pasidaro laidus elektros srovei ir įvyksta išlydis (žaibas). Žaibo trukmė yra apie 100 us. Jis gali būti linijinis, šakotinis ir labai retai kamuolinis. Srovės stiprumas siekia 200 - 230 kA, o įtampa - nuo šimto tūkstančių iki vieno milijono ir daugiau voltų. Temperatūra žaibo zonoje
siekia 20 000 °C, pasitaikantys pastatai, medžiai ar aukštesni statiniai gali būti padegti arba suardyti. Kiekvieną sekundę mūsų planetoje vidutiniškai blyksi šimtas žaibų. Daugiausia žaibuojama tropikuose maždaug 150 dienų per metus. Lietuvoje vidutiniškai per metus būna nuo 16 iki 32 dienų su perkūnija. Daugiausia jų pasitaiko Raseinių ir Varėnos rajonuose, mažiausiai pajūryje ir šiaurės vakariniuose rajonuose. Kosminės stotys užfiksavo galingus žaibus ir kitose Saulės sistemos planetose Jupiteryje bei Saturne.
Apsauga nuo žaibo
Jau žiloje senovėje žmonės mokėjo sėkmingai gintis nuo žaibų. Daugiau kaip prieš tris tūkstančius metų Senovės Graikijos žyniai prie savo šventyklų statydavo aukštus stulpus, apkaltus varinėmis plokštėmis. Štai tada, galima tvirtinti, ir buvo išrastas žaibolaidis. Žmogui pavojingas tiesioginis atmosferos elektros išlydis ir žingsnio įtampa. Kai griaudžia,
pavojinga stovėti po aukštesniais medžiais, pastatais ir statiniais. Negalima griaudžia, pavojinga stovėti po aukštesniais medžiais, pastatais ir statiniais. Negalima bėgti, dirbti statybinėmis mašinomis, naudotis elektriniais prietaisais, dirbti su elektros įrengimais.
Pastatus ir statinius nuo žaibų saugo žaibolaidžiai. Žaibolaidis - įrenginys, priimantis žaibo smūgį ir nuvedantis jo srovę į žemę. Žaibolaidį sudaro:
- žaibo priėmiklis - tiesiogiai priimantis smūgį;
- atramos, prie kurių jis pritvirtintas;
- srovės nuvediklis - laidininkas, žaibo srovę perduodantis į žemę;
- įžemiklis - išskirstantis žaibo srovę žemėje.
Pagal konstrukcijas žaibolaidžiai skirstomi į:
- strypinius - su vertikaliais žaibo priėmikliais;
- lyninius (ištęstuosius) - su horizontaliu žaibo priėmikliu, pritvirtintu prie dviejų įžemintų atramų;
- tinklinius - daugkartinius, horizontalius žaibo priėmiklius, susikertančius stačiu kampu ir montuojamus ant saugomo pastato.
Parengta pagal:
1. P.Čyras, R.Šukys. Gaisrinės saugos pagrindai. V., 1997.
2. R.Karazija. Fizika. V. 1996.
3. V.Mezencevas. Kada pasirodo vaiduokliai. V.1977.
|
|
|
teka 05:19, leidžiasi 21:13
Priešpilnis iki gegužės 20 d. 
