|
|
Klausimai ir atsakymai
Saulės sistemos planetos
Klausimas:
1.ei gal zinote, kuri planeta lengvesne uz tokio pat turio vandens telkini? :) ir dar: 2.ar galima pamatyti zvaigzde tarp menulio "ragu"? 3. ar visada Saule teka tiksliai rytuose o leidziasi vakaruose? 4. kodel siaurine zvaigzde beveik nekeicia savo padeties horizonto atzvilgiu?
Atsakymas (Thomasaszo):
:) 1.ei gal zinote, kuri planeta lengvesne uz tokio pat turio vandens telkini? :) Maziausias tankis yra pas Saturna, jej ji mes imestumeme i neisivaizduojamai didekli ezera tai jis pluduriuotu, o zeme paskestu :( ;) 2.ar galima pamatyti zvaigzde tarp menulio "ragu"? Jej gerai supratau klausima, tai ne, nes juk tarp tu ragu yra menulis[tik neapsviestas :)] 3. ar visada Saule teka tiksliai rytuose o leidziasi vakaruose? Jej ziurim zemeje tai taip, o jej ziuresim visas saules sistemos planetas, taj ne... nes venera sukasi i kita puse, todel jai pateka saule vakaruose.. tas patrs su uranu[o gal ir neptunu... maisosi man jie :))] 4. kodel siaurine zvaigzde beveik nekeicia savo padeties horizonto atzvilgiu? Todel kad ji zvaigzde ;) seip nelabai suopratau klausimo :)
Atsakymas:
Dėl šiaurinės žvaigždės, tai tikriausiai klausei, kodėl ji danguje vis vienoj vietoj kabo? Ogi todėl, kad Žemės ašis į ją nukreipta. Dėl Saulės tekėjimo ir laidos dar papildyčiau, kad TIKSLIAI rytuose teka ir vakaruose leidžiasi per lygiadienius.
---
Klausimas:
Marse auksciausias kalnas yra 26 km, tai kur marse yra 0 metru ? kaip zemej 0 metru laikomas juros lygis, tai kaip yra marse :)
Atsakymas:
Išties, kituose dangaus kūnuose nulinio paviršiaus lygio (analogo Žemės "jūros lygiui") kaip ir nėra. Todėl kalbant apie aukščius, dažniausiai turimas omenyje aukščių skirtumas. Šiuo atveju Olimpo aukštis nurodytas virš aplinkinių lygumų lygio.
---
Klausimas:
Kokia yra dabar surinkta informacija apie desimtaja planeta ksena?
Atsakymas:
Naujausiais Hubble teleskopo stebėjimo duomenimis, Ksenos (UB313) skersmuo sudaro 2400 km, panašiai, kaip ir Plutono. Todėl iš Plutono planetos statusas tikriausiai nebus atimtas.
---
Klausimas:
Is ko musu zeme sudaryta
Atsakymas (Thomasaszo):
zemes "sudetis" : Kietas išorinis Žemės sluoksnis vadinamas pluta, kurią sudaro sustingusios lavos produktai granitai ir bazaltai. Po pluta yra Žemės mantija, susidedanti iš olivino ir pirokseno (magnio ir geležies silikatų). Po žemynais mantija prasideda 35-70 km gylyje, o po vandenynais 6-10 km gylyje. Mantijos storis apie 2900 km. Po ja yra 2200 km storio skystas sluoksnis, vadinamas išorinis branduolys, kurio viduje glūdi 1250 km spindulio kietas vidinis branduolys. Jį sudaro geležies ir nikelio lydinys su geležies sulfido priemaiša. Žemės centre temperatūra siekia maždaug 6000 K, o tankis 12-17 g/cm³.
---
Klausimas:
Koks saules sistemos desimtosios planetps pavadinimas?
Atsakymas:
Atradėjai suteikė vienai iš trijų kandidačių į planetas mitologinį Ksenos vardą. Tačiau nei planetos statutas, nei pavadinimas dar nepatvirtinti Tarptautinės astronomų sąjungos.
---
Klausimas:
Labas.Apie 1990m. bulvarineje spaudoje buvo paplytus nuomonė apie šalia mūsu esančius pararelinius pasaulius,atseit iš ten ateiviai.Ir dar viena apie planeta skriejančia žemes orbitoje kitoje saulės puseje,todel mes jos nematom,taip buvo rašoma "Žvilksnije"Ką jūs monot apie tai?
Atsakymas:
Realiai tokia planeta negali egzistuoti. Visų pirma ji turėtų būti visiškai tokios pat masės kaip ir Žemė, bei skrieti ta pačia orbita. Natūraliomis sąlygomis formuojantis Saulės sistemai tokia tikimybė praktiškai lygi nuliui. Antra, net skriedama ta pačia orbita planeta retkarčiais matytųsi iš už Saulės, nes Žemės orbita nėra idealus apskritimas, o elipsė. Vasarą, Žemė skrieja lėčiau, nes būna labiau nutolusi nuo Saulės. Tuo tarpu planeta dvynė tuo metu būtų arčiausiai Saulės ir skriedama greičiau turėtų pasimatyti. Trečia, Saulės sistema gerai ištyrinėta teleskopais ir kosminiais aparatais, todėl beveik neįmanoma atrasti naują nežinomą kūną šiapus Jupiterio planetos, kuris būtų didesnis nei 1 km skersmens. Ketvirta, "Žvilgsnis" buvo labai jau komercinio turinio laikraštis, todėl juo, kaip informacijos šaltiniu, nevertėtų pasikliauti... :)
---
Klausimas:
Kur ras nuotrauku kurios buvo darytos Marse.Ju bejieskodamas ir si portala suradau,tai gerai,bet nuotrauku vistiek nerandu.Prasykit prasau.
Atsakymas:
Į Zondo puslapį daug fotografijų nededame dėl vietos stokos. Tačiau internete galima rasti daug Marso atvaizdų. Pvz., http://www.mars.tv/ arba http://www.esa.int/SPECIALS/Mars_Express/SEMVZF77ESD_0.html
---
Klausimas:
kas merkurijaus planetos viduje? ar merkurijus gali sudegti?
Atsakymas:
Merkurijaus planetos paviršius atsuktoje į Saulę pusėje įkaista iki 430 laipsnių pagal Celsijų. Kaip ne keista, tai net vėsiau nei Veneros paviršiuje. Nuo tokios temperatūros silikatinis planetos paviršius negali nei išsilydyti, nei sudegti.
---
Klausimas:
O zvaigzdziu atzvilgiu menulis juda rytu ar vakaru kryptimi? o kuo skirias marso ir menulio regimasis judejimas? juk marsas turi ir atgalinijudejima?ar ne per sunkus mano klausimas:)?
Atsakymas:
Visi žinome, kad Žemei sukantis apie Saulę, mums atrodo, kad ji keliauja dangaus skliautu Zodiako žvaigždynais ir vieną pilnam ratui sugaišta vienerius metus (365,24 paros). Tačiau kaip dangumi keliauja Mėnulis bei kitos Saulės sistemos planetos? Mėnulis savo padėtį žvaigždžių atžvilgiu keičia greičiau nei Saulė ir pilnai Zodiaku apkeliauja per 27,3 paros (taip vadinamasis siderinis mėnuo). Atmetus dangaus skliauto paros judėjimą (kuris susidaro dėl Žemės sukimosi apie ašį), per parą, judėdamas iš vakarų į rytus, Mėnulis žvaigždžių tarpe pasislenka 13,2 laipsnio, dėl to kiekvieną vakarą pateka (arba nusileidžia) 50 min. vėliau. Štai kodėl jaunas Mėnulis leidžiasi iš karto paskui Saulę, pilnatis šviečia per naktį, o senas (delčia) šviečia antrąją nakties pusę. Planetos (tarp jų ir Marsas) aplink Saulę skrieja kiekviena savo orbita ir įvairiu greičiu, bet ta pačia kryptimi iš vakarų į rytus (prieš regimąjį dangaus paros sukimąsi). Jos išsidėsčiusios šia tvarką: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas ir Plutonas (pastarosios trys plika akimi nematomos). Planetų judėjimas dangaus skliaute yra painesnis: jos čia juda žvaigždžių atžvilgiu iš vakarų į rytus (panašiai kaip Saulė ir Mėnulis)- vadinamasis tiesioginis judėjimas, čia sustoja ir pakeliauja atgal atbulinis judėjimas. Atbulinį judėjimą vėl pakeičia tiesioginis ir t.t. Tai nutinka dėl to, kad planetos stebimos iš Žemės, kuri pati juda, skriedama aplink Saulę, todėl atsiranda tarytum kilpiški planetų judesiai danguje.
---
Klausimas:
Norėčiau ką nors sužinoti apie Aušrinę Žvaigždę.
Atsakymas:
Aušrinė ir Vakarinė, tai ne kas kita, kaip gražūs lietuviški antros pagal nuotolį nuo Saulės planetos Veneros vardai. Venera yra ryškiausias dangaus objektas po Saulės ir Mėnulio, ne veltui senovės lietuviai ją pastebėjo. Venera niekada nespindi per naktį ji matoma tik vakarais po Saulės laidos arba rytais per aušrą. Iš to kilo ir minėti liaudiški vardai.
---
|
|
|
teka 07:23, leidžiasi 18:52
Jaunatis iki spalio 7 d. 
