|
|
Technologija muzikoje
Šiuolaikinės muzikos įvairovę nulėmė ir technikos revoliucija. XX a. pradžioje atsiradę pirmieji garso įrašai visiškai pakeitė iki tol gyvavusias muzikos tradicijas. Įrašyta muzika sklido labai plačiai ir milžinišku greičiu. Radijo transliacijos šį procesą pavertė pasauliniu: bet kokiame krašte nesunku išgirsti visiškai kitos kultūros ir tradicijos muziką.
Technikos pažanga turėjo įtakos ir muzikos kūrimui. Atsirado elektriniai ir elektroniniai instrumentai, įvairūs įrašymo būdai, galiausiai - technologijos visiškai kontroliuojama elektroninė muzika.
Informacijos sklaida lėmė labai dažną (palyginti su ankstesniais laikais) stilių kaitą. Be to, nemažai stilių tapo pasauliniai, muzikoje ryškūs kultūros globalizacijos procesai.
Išskirti elektroninės muzikos sroves nelengva, nes tie patys kompozitoriai dažnai eksperimentuoja su įvairia muzika.
 amerikiečių mokslininkas ir autorius Carlas Saganas bandė mokslo ir statistikos metodais įvertinti, kiek planetų, kur gyventų protingos būtybės, gali būti netoli mūsų ir kaip svetimos civilizacijos gali išplisti už galaktikos ribų. Nenuostabu, kad ateiviai jo romane pasirodo esą technologiškai pranašesni, be to, kaip geranoriai bei santūrūs mokytojai.
Kompiuterių pagalba muzika gali bandyti kurti vos ne kiekvienas. Todėl susigaudyti šios muzikos jūroje gana sudėtinga. Tradiciškai literatūroje dažniausiai skiriamos tokios elektroninės muzikos srovės (čia nekalbame apie šiuolaikinę pop šokių muziką):
-Tradicinė elektronika. Vokiečių mokyklos ryškiausi kūrėjai buvo Klaus Schulze ir Tangerine Dream. Taip pat skiriama britų mokykla.
-Ambient muzika (Brian Eno, Allio Die ir kt.).
-New age (Yanni, Enya, Dennis Quin, Anugama ir kt.). New age stiliaus muzika labai nevienalytė ir turinti daugybę srovių, dažnai persipinančių su Ambient muzika.
-Kosminė muzika (Jonn Serrie, Jean Michael Jarre, Space ir kt.).
-Kitos srovės: akademinė (eksperimentinė), pasaulinė muzika (world music), IDM (intelligence dance music).
Ambient muzikos pasaulis
Viena populiariausių pasaulyje elektroninės muzikos srovių ambientinė muzika. Tai elektroninės pramoginės muzikos rūšis be teksto ir tradicinės muzikinės struktūros, joje tik kartojami trumpi ir paprasti motyvai. Ryškiausias šios muzikos autorius yra kompozitorius Brian Eno (Brajenas Inas, g. 1948), sukūręs daug elektroninės muzikos, tiek rimtosios, tiek pramoginės. Ambientinė muzika turi patraukti daug klausymosi lygių, neversdama klausytis kokio nors konkrečiai: ji turi būti ir nepriimtina, ir įdomi", - sako Eno.
Ambientinė muzika naudoja tuos pačius principus kaip ir minimalistinė, atsiradusi 7-ame dešimtmetyje JAV. Tačiau ambientinėje muzikoje didžiausias dėmesys skiriamas skambėjimo erdvei - dažnai naudojamas klausytoją iš visų pusių apsupantis erdvinis efektas (surround stereo). Pokyčiai muzikoje vyksta labai lėtai ir vos pastebimai, todėl atrodo, kad laikas sulėtėjo ar net sustojo. Tembrai dažniausiai švelnūs, o melodijos svaigios. Neretai ambientinė muzika susiejama su vaizdinėmis projekcijomis - vyrauja ramūs ir paslaptingi vaizdai, montažas labai lėtas ir sklandus.
Ambientinis hausas (ambient house) skirtas ne tiek šokiams, kiek poilsiui. Jame miksuojami gamtos garsai, švelnūs triukšmai, gydymui skirta muzika ir roko klasikos fragmentai. Nors technologine prasme ambientinis hausas panašus į konkrečiąją muziką, tačiau skamba visiškai kitaip: melodingai, lėtai, svajingai ir minoriškai.
Yra ir daugiau ambientinės muzikos rūšių: ambientinis džiazas, ambientinis džiunglių stilius, ambientinis repas, ambientinis techno.
Parengta pagal:
1. Šarūnas Nakas. Šiuolaikinė muzika -Alma littera, Vilnius 2001;
2. http://www.e-music.ru
|
|
|
teka 05:19, leidžiasi 21:13
Priešpilnis iki gegužės 20 d. 
