Svarbiausi astronominiai įvykiai 2006 m.
Saulės sistemos tyrimai
2006 m. balandžio mėnesį savo darbą pradėjo europietiška kosminė stotis Venus Express. Nuo 1994 m., kai NASA Magellan sėkmingai užbaigė savo misiją, nė vienas žmonijos pasiuntinys neaplankė Vakarės žvaigždės. Dabartinės misijos pagrindiniai uždaviniai yra Veneros atmosferos tyrimas, kurio metu bus stengiamasi atsakyti į klausimą, kodėl Veneros debesys apskrieja aplink planeta didžiuliu greičiu per 4 paras, kai tuo tarpu pati planeta sukasi 50 kartų lėčiau. Taip pat bus ieškoma atsakymo, kodėl planeta, savo mase beveik identiška Žemei, ir kurios paviršiuje praeityje galėjo tyvuliuoti vandenynai, dabar tapusi tokia karšta ir priešiška gyvybei. Kosminė stotis jau atrado neįprastą atmosferos verpetą virš pietinio planetos poliaus.
Kovo mėnesį kita Žemės kaimyną Marsą pasiekė NASA erdvėlaivis Mars Reconnaissance Orbiter. Aprūpintas ypatingo skvarbumo kameromis, galinčiomis įžiūrėti kelių metrų dydžio objektus, šis amerikiečių žvalgas ieškos vandens likučių bei tinkamų nusileidimo vietų ateities ekspedicijoms. Tikimasi, kad iki 2008 pabaigos, stotis atsiųs virš 3 tūkst. GB informacijos! Mokslininkai džiūgauja, kad 2004 m. pradžioje pradėję važinėti Marso paviršiumi, Spirit bei Opportunity roveriai sėkmingai tęsia savo klajones. Tiesa, lapkričio mėnesį buvo prarastas kitas kosminis aparatas Mars Global Surveyor, tyrinėjęs raudonąją planetą beveik ištisą dešimtmetį.
Sausio mėn. iš tarpplanetinių trasų į Žemę sugrįžo erdvėlaivis Stardust. Penketą metų rinkęs tarpžvaigždines dulkeles, prieš du metus jis prasilenkė su kometa Wild2, ir į gaudykles taip pat pačiupo kometos skraistės dalelių. Kapsulė su dulkelėmis buvo numesta Jutos valstijoje ir dabar jų tyrimas.
Nuo 2004 m. savo darbą tęsia ir aplink žieduotąjį Saturną skriejantis Cassini. Stotis jau pateikė nemažai siurprizų. Nufotografuoti Saturno palydovo Encelado paviršiuje trykštantys skysto vandens geizeriai. Didžiausio palydovo Titano paviršiuje aptikti labai įvairaus reljefo regionai. Kalnus ir kalvynus čia keičia metano upės, ežerai ir net jūros. Viena upių pavadinta dievo Perkūno vardu.
2006 m. sausio mėn. į ilgą 9 metų kelionę leidosi ir NASA kosminė stotis New Horizon. Ši misija buvo suplanuota, siekiant ištyrinėti tolimiausią Saulės sistemą Plutoną. Paradoksalu, bet jau erdvėlaiviui startavus, 2006 m. rugpjūčio mėn., Tarptautinė astronomų sąjunga atėmė planetos titulą iš Plutono, ir Saulės sistemoje paliko tik 8 pilnateises planetas. Taigi, New Horizons dabar keliauja ne link devintosios planetos, o tik link nykštukinės planetos... O naujajai, už Plutono skriejančiai planetėlei, dėl kurios atradimo pastarasis ir neteko savo titulo, suteiktas graikų nesantaikos deivės Eridės (Eris) vardas.
Atradimai giliajame kosmose
Jau liepos viduryje atrastų planetų, skriejančių apie kitas žvaigždes, skaičius persirito per 200. Atrastos ir tokios žvaigždės, aplink kurias skrieja net po 4 planetas (Aukuro miu, bei Vėžio 55). Nors daugumą atrastųjų planetų palyginamos su Jupiteriu, bet tobulėjant prietaisams pavyksta aptikti ir mažesnių pasaulių. Apie raudonąją nykštukę Šaulio žvaigždyne atrasta besisukanti vos 5,5 kart už Žemę didesnė planeta. Gruodžio pabaigoje į orbita iškelta prancūzų kosminė observatorija COROT, kurios pagrindinis uždavinys - Žemės tipo planetų paieška. Todėl 2007 m. galima tikėtis naujų įdomių atradimų!
Nuo skvarbaus astronomų žvilgsnio negali pasislėpti ne tik nedidukės planetos, bet ir nykštukinės ... galaktikos. Iki šiol buvo žinomos devynios galaktikos, kurios yra mūsų Paukščių tako palydovės. Tačiau per 2006 m. jų buvo atrasta dar septynios! Taip pat atrastos milžiniškos žvaigždžių upės, kuriomis mūsų Galaktika siurbia savo mažųjų palydovių žvaigždes.
|
teka 07:58, leidžiasi 16:10
Delčia iki lapkričio 27 d. 
