Kur slepiasi nežemiškos civilizacijos?
Astronomai jau dešimtmečius bergždžiai stengiasi įsiklausyti į kosminių radijo bangų triukšmą ir jame išskirti nors kokią nežemiškų proto brolių žinutę. Tačiau kosmoso platybės nebyliai tyli . Italų astronomas E. Fermi dar XX a. viduryje iškėlė klausimą, kad technologiškai išsivysčiusi civilizacija turėtų pradėti kosminės aplinkos tyrimus ir ištirti mūsų Paukščių tako galaktiką per kokius 10 milijonų metų. O jeigu mūsų Galaktikoje, apjungiančioje kelis šimtus milijardų žvaigždžių, tokių civilizacijų yra ne viena ir ne dvi? Tokiu atveju Saulės sistemos apylinkėse turėtų knibždėte knibždėti nežemiškų civilizacijų kosminių aparatų. Tačiau kur jie, kodėl mes nė vieno dar nematėme ir neužmezgėme kontakto? Šis astronomo iškeltas prieštaringas klausimas tapo žinomas kaip Fermi paradoksas.
Prabėgus pusei amžiaus danų astronomas Rasmus Bjorkas 2007 m. sausio mėn. paskelbė įkandęs šį Fermi riešutėlį. Jo atsakymas labai paprastas nuo Visatos pradžios momento jokia Galaktikos civilizacija papraščiausiai nespėjo musų aplankyti. Bjorkas sukūrė matematinį modelį siekdamas nustatyti, kiek laiko viena civilizacija užtruktų aplankydama visas labiausiai gyvybės atsiradimui tinkamas žvaigždes (astronomo įvertinimu tokių yra 4 proc. Galaktikos žvaigždžių). Bjorkas padarė prielaidą, kad jeigu nežemiškas protas į kosmosą paleistų 8 zondus, kurių kiekvienas savo kelionės metu paleistų dar po aštuonis mažesnius aparatus (viso 72), tai skriedami 30 tūkst. km/s greičiu (10 proc. šviesos greičio) savo misiją jie įvykdytų per ... 10 mlrd metų! Rasmus prieina išvados, kad jeigu pati Visata atsirado prieš 12-13 mlrd metų, o gyvybei atsirasti ir išaugti iki kosminės civilizacijos reikia bent keletos milijardų metų, tai logiška manyti, kad mūsų gimtojoje Paukščių Tako galaktikoje gali ir nebūti tokių civilizacijų, kurios būtų spėjusios palikti savo gimtąjį planetos lopšį ištirti didesnę Galaktikos dalį.
Vos paskelbtas viešai, danų astronomo matematinis modelis susilaukė aršios kritikos. Ateiviams niekas netrukdo paleisti daugiau nei 72 zondus į kosminę erdvę. Maža to, tikėtina, kad toli pažengusi civilizacija leis ne paprastus kosminius aparatus, o save dauginančius zondus replikantus. Tokiu atveju šie pasklistų po Galaktiką daugindamiesi geometrine progresija ir visą Paukščių Taką išvalgyt užtruktų apie 50 mln metų. Maža to, Bjorko modelis nepaaiškina, kodėl astronomai nepagauna jokių nežemiškų civilizacijų radijo pranešimų, nors šie sklinda svaiginančiu 300 000 km/s greičiu ir išilgai Galaktikos disko praskrieja vos per 100 tūkst. metų. Taigi, nors danų astronomas ir žengė žingsnį į priekį nagrinėjant nežemiškų civilizacijų egzistencijos problemą, bet Fermi paradokso toli gražu neperkando.
|
teka 07:58, leidžiasi 16:10
Delčia iki lapkričio 27 d. 
