Marsietiško vandens siurprizai
Pastarųjų mėnesių Marso planetos tyrimai iš orbitinių NASA ir ESA erdvėlaivių leidžia tikėtis dar įspūdingesnių atradimų ateityje.
2006 m. pabaigoje astronomai, analizuodami jau nutilusio amerikiečių erdvėlaivio Mars Global Surveyor atsiųstas nuotraukas, pastebėjo, kad kai kur planetos reljefas skiriasi nuo matomo nuotraukose, darytose prieš septynerius metus. Atsiradusios dvi kelių šimtų metrų ilgio šviesios sąnašos, apeinančios kalvų šlaituose esančias kliūtis, veda prie minties, kad jas sunešė skystas Marso paviršiumi tekėjęs vanduo. Iki šiol Marse buvo aptikta vandens ledo bei garų, bet niekada nepastebėta skysto vandens. Tikriausiai, įšilęs vanduo išsiveržė iš Marso gelmių ir nutekėjo kalvų šlaitais. Marso roveriai Spirit bei Opportunity tiria ir kitus šviesius Marso paviršiaus klodus,slypinčius po rausvomis planetos paviršiaus dulkėmis. Šis šviesus dirvožemis taip pat gali būti išgaravusių šaltinių pėdsakas arba vulkaninių procesų nuosėdos.
Daugiausia sušalusio ledo klodų įkalinta pietinio ir šiaurinio Marso ašigalių kepurėse. Europiečių aparato Mars Express surinktais duomenimis, pietinės kepurės storis gali siekti iki kelių kilometrų. 10 proc. ledo sudaro užšalęs anglies dioksidas, bet likusią 90 proc. dalį vandens ledas. Jį ištirpinus, Marso lygumose tyvuliuotų 11 m. gylio jūra. Tyrimai rodo, kad prieš milijardus metu Marso paviršiuje šniokštė daug gilesni vandenynai. Amžių tėkmėje planetai vėstant, dalis išgaravusio vandens garų išsisklaidė kosminėje erdvėje, kita dalis ir iki šiol gali tūnoti pasislėpusi ledo pavidalu po Marso paviršiumi.
Tikėtina, kad netolimoje ateityje bus aptikta ir daugiau šviežių skysto vandens srautų pėdsakų. NASA mokslininkai teigia, kad nuo "Vikingų" ekspedicijos laikų per tris dešimtmečius temperatūra Marse pakilo net 0,65 laipsnio. Spėjama, kad ši netikėtą reiškinį sukėlė siaučiantys stiprūs vėjai planetos paviršiuje. Jie nupučia šviesias paviršiaus dulkes ir palikę tamsūs regionai labiau įkaista. Maža to, didesnė dulkelių koncentracija atmosferoje lemia ir dar stipresnių vėjų siautėjimą, kurie, savo ruožtu, sukelia dar didesnį klimato atšilimą. Kiti mokslininkai teigia, kad tiek Marso, tiek Žemės planetos klimato atšilimą įtakoja padidėjęs Saulės aktyvumas.
Pro NASA aparato Mars Odyssey skvarbų kamerų žvilgsnį neprasprūdo dar viena įdomi raudonosios planetos paviršiaus detalė. Nuotraukose matosi septynios tamsios dėmės, kurių skersmuo siekia kelis šimtus metrų. Šios įdubos nepanašios į meteoritinius kraterius, todėl JAV astronomai spėja, kad tai įgriuvos virš požeminių Marso urvų. Tokie urvai apsaugo nuo žudančio kosminės radiacijos poveikio bei sušvelnina temperatūrų svyravimą, todėl jeigu planetoje yra gyvybės pėdsakų, didelė tikimybė juos rasti būtent tokiuose urvuose.
|
teka 07:58, leidžiasi 16:10
Delčia iki lapkričio 27 d. 
