Tirpstantys ledynai
Šiuo metu ledynai dengia apie 10% Žemės sausumos: juose sukaupta apie 24 mln. kubinių metrų ledo. Jei šis ledo kiekis ištirptų ir vanduo sugrįžtų į okeano-sferą, jūros lygis pakiltų apie 20 m, apsemtų tankiausiai gyvenamas pajūrio žemumas, labai išplėstų ir šiaip plačius šelfus.
Apie 95% kontinentinių ledų yra Poliarinėse srityse, ypač ledyniniuose skyduose. Taip vadinami didžiausi ir storiausi sausumos ledynai, dengiantys milijonus kvadratinių kilometrų. Dabar mūsų planetos poliarines sritis slegia du ledyniniai, kurie pastaruoju metu grėsmingai tirpsta. Pagrindinė šios katastrofos priežastis globalinis atšilimas. Mokslininkai skambina varpais, kad 2006 m. Grenlandiją dengiantys ledai tirpo labiausiai per pastaruosius 18 metų. Iš pietų ašigalio ateina ne mažiau džiuginantys pranešimai, kad tirpimas apima jau ne tik ledynų pakraščius. Vanduo telkšo ledynų gilumoje jau 900 km nuo kranto linijos. Šis vandens srautas tiesiogiai nepasiekia vandenyno, bet per plyšius įsiskverbia į ledo giluma, taip jį sutepdamas. Taip žemyno paviršiumi pradeda slinkti ištįsi ledo kalnai.
Pasaulio mokslininkai jau ne pirmi metai įspėja dėl globalinio atšilimo pavojais. Iš tikrųjų visuotinis atšilimas pavojingas ne tuo, kad temperatūra pakils keletu laipsnių, o tuo, kad išjudinama visa klimato sistema. Mes taip įpratę laikyti orą savaime suprantamu dalyku, jog pamirštame, kad jis egzistuoja kaip dinamiška pusiausvyra, kuri atspindi gana pastovų ryšį tarp svarbių klimato sistemos veiksnių. Pavyzdžiui, Saulė atiduoda nevienodą šviesos ir šilumos kiekį, tačiau tas skirtumas nedidelis. Žemės orbita, apsisukimo apie savo ašį greitis, ašies pasvirimas - visi šie veiksniai bėgant laikui kinta, bet irgi labai nedaug.
Meteorologinė sistema atmosferoje veikia kaip mašina. Vėjai, vandenyno srovės ir atmosferos sraujymės, taip pat garai ir krituliai neša šilumą nuo pusiaujo ašigalių link, o šaltį - nuo ašigalių pusiaujo link. Žemės ašies palinkimas į Saulę lemia vasaros ir žiemos pradžią, o temperatūrų poliuose ir ekvatoriuje skirtumai nulemia, kiek energijos prireiks pernešti šilumą viena, o šaltį kita kryptimi. Taigi dabartinė klimato pusiausvyra remiasi temperatūrų santykiu ašigaliuose ir pusiaujyje. Jei nebeliks šio pagrindo (o kaip tik taip ir gali atsitikti išaugus anglies dioksido CO2 kiekiui), peržengsime lemiamą ribą.
Kylant metinei temperatūrai visa Žemė įšyla nevienodai. Atskiri regionai netolygiai sugeria šilumą. Ties pusiauju esantiems tropikams šilumos tenka daugiau, kadangi virš galvos kepinančios Saulės spinduliai Žemę pasiekia stačiu kampu. O poliariniai regionai gauna mažiau šilumos, nes Saulės spinduliai tik nuslysta Žemės paviršiumi ir plonu sluoksniu pasiskirsto po daug didesnį plotą. Dar reikia atsižvelgti į tai, kiek spindulių Žemės paviršius vėl atspindi į kosmosą. Ledas ir sniegas atmuša Saulės šviesą tarsi veidrodis atspindi 95 procentus šviesos ir šilumos. O beveik skaidrus melsvai žalias pasaulinio vandenyno vanduo sugeria daugiau kaip 85 procentus!
Ryškus atspindinčių ir sugeriančių paviršių skirtumas turi didelę įtaką ašigalių klimatui. Užšalimo taškas žymi ribą tarp dviejų vandens būsenų: virš jos yra skystas vanduo, o žemiau jos ledas. Poliarinių regionų pakraštyje, kur baigiasi ledu padengtas paviršius, visai nedidelis temperatūros pasikeitimas žymiai pakeičia kiekį Saulės spindulių, kurie sugeriami, o nebeatspindimi į kosmosą. Susikaupusi šiluma dar intensyviau tirpdo ledyno pakraštį. Nors debesys šiek tiek sušvelnina šį poveikį, dėl sukeltų postūmių temperatūra ties ašigaliais kyla staigiau negu ties pusiauju, kur Žemės paviršiaus sandara beveik nesikeičia net ir dėl aukštos temperatūros ir sugeria tokią pat Saulės spindulių dalį. Kadangi ašigaliai dabar įšyla greičiau ir daugiau, temperatūrų skirtumas tarp jų ir pusiaujo sumažėja, o kartu sumažėja ir šilumos, kurią reikia pernešti, kiekis. Dėl to mūsų sukeltas dirbtinis visuotinis atšilimas gresia rimtesniais pavojais. Už keletu laipsnių pakilusią vidutinę temperatūrą kur kas pavojingesnė sutrikdyta klimato pusiausvyra, egzistavusi per visą žmonijos istoriją. Pasikeitus klimato sistemai pakis vėjo ir lietaus, sausros ir potvynių, pievų ir dykumų, vabzdžių ir piktžolių, pertekliaus ir bado ritmai.
|
teka 07:58, leidžiasi 16:10
Delčia iki lapkričio 27 d. 
