Nauji lietuviški atradimai: nuo asteroido iki egzoplanetos
Iki šiolei tarp Marso ir Jupiterio skriejo 6 asteroidai, pakrikštyti lietuviškai vardai. Pirmasis jų, Čiurlionis (Nr. 2420) vardu pasipuošė 1984 m. Po to sekė Lietuva (2577), Vilnius (3072), Straižys (68730), Kaunas (73059) bei Ažusienis (95593), kurio krikštynas šventėm pernai (2006 m.)
Lietuvos astronomai yra atradę ir daugiau asteroidų, bet jų orbitos tikslus apskaičiavimas ir vardo patvirtinimas reikalauja laiko. Štai kad ir asteroidas Nr.141496 lietuvos astronomo Kazimiero Černio bei Justo ir Kazimiero Zdanavičių buvo atrastas dar 2002 m., o krikštynų sulaukė tik šį rudenį. Jam suteiktas Bartkevičiaus vardas, taip pagerbiant žymų lietuvių astronomą Antaną Bartkevičių.
Asteroido skersmuo sudaro 2 km, šiuo metu jis skrieja už 255 mln km nuo Žemės. Aplink saulę Bartkevičius apibėga per 3.9 metus. Šio asteroido mėgėjiškais prietaisais neįžiūrėsi - jo ryškis siekia tik 20 mg. Būdamas labai nedidelis, asteroidas ir didžiausiais teleskopais darytose nuotraukose išlieka mažyčiu taškeliu, todėl jo paviršių išvysime tik tolimoje ateityje, kai pro šalį praskries kokia nors žemiečių paleista kosminė stotis.
Tuo tarpu kitas lietuvių astronomas - Teorinės fizikos ir astronomijos instituto darbuotojas Rimvydas Janulis irgi savotiškai pateko į Lietuvos astronomijos istorijos puslapius. Jis pirmasis iš lietuvių tapo planetos, esančios už Saulės sistemos ribų, atradimo bendraautoriumi. Karštą žvaigždę subnykštukę V391Peg, skriejančią Pegaso žvaigždyne, jos kelyje lydi 3 Jupiterių masės planeta. Žvaigždę kelis metus tyrė net 23 astronomai iš 12 šalių. Atrastoji planeta yra labai įdomi, nes žvaigždės, buvusios raudonąja milžine ir nusimetusios viršutinius sluoksnius, liekanos. Vadinasi, planeta pergyveno savo žvaigždės agoniją ir nesuiro. Milžinės vietoje likusi 14 ryškio pulsuojančios subnykštukės sistema spindi maždaug už 4500 šviesmečių nuo Saulės.
|
teka 07:58, leidžiasi 16:10
Delčia iki lapkričio 27 d. 
