Nuo 2008 m. Zondo redakcija nutarė, kad nebedubliuoti dviejų naujienų skyrelių. Paliekama aktyvi rubrika "Astronomijos naujienos - vienu sakiniu". Atskirai "Karštos naujienos" neberašysime. Vietoje to naujienas tiesiogiai integruosime į atitinkamus straipsnius iš astronomijos srities. Tada atsivertę straipsnį, pvz., apie Marsą, turėsit aktualiausią tai dienai informaciją ir nereikės naršyti kelių metų naujienų archyvo. Tuo tikslu meniu įdėsime nuorodas į atnaujintus straipsnius.
  Galaktikų karai
  Daugelis tikriausiai girdėję apie galaktikas kanibales. Net ir mūsų gimtoji Paukščių Tako galaktika per dešimt milijardų metų susiurbė dešimčių nykštukinių galaktikų žvaigždes, o keletą kaimynių doroja ir šiuo metu.
  Tačiau, pasirodo, kai kurios galaktikos kovoja ne tiesiogiai, o naudoja galingus ginklus. 2007 metais astronomai, išanalizavę ir sudėję į mozaiką duomenis surinktus kosminiais teleskopu Hubble, rentgeno teleskopu Chandra, infraraudonuoju teleskopu Spitzer bei radijo teleskopais, atrado galaktikų porą, kurių viena kitą apšaudo milžiniška čiurkšle.
  Čiurkšlės, arba džetai, nėra naujas astronomų atradimas. Tai energingas ir kryptingas medžiagos išmetimas iš žvaigždžių arba juodųjų skylių aplinkos. Jų greitis siekia šimtus arba net tūkstančius kilometrų per sekundę. Čiurkšlės gali nutįsti nuo kelių šviesmečių (jeigu "iššaunama" iš žvaigždės) arba iki kelių šimtų tūkstančių šviesmečių (kvazaro spjūvis). Manoma, kad čiurkšles sukelia akrecija - intensyvus medžiagos kritimas į žvaigždę ar juodają skylę. Išsiskirę milžiniški energijos kiekiai dėl sudėtingų magnetinių laukų veikimo išsviedžiami jų polių kryptimis.
  Iki šiol buvo aptikamos čiurkšlės, iš aktyvių galaktikų branduolių švirkščiančios į atvirą kosmosą. Tačiau jau minėta galaktikų sistema 3C321 elgiasi visai kitaip. Atstumas tarp galaktikų poros siekia vos 20 000 šviesmečių. Todėl čiurkšlė, prasidedanti vienos galaktikos branduolyje, perskrodžia savo kaimynę kiaurai ir kiek išsisklaidžiusi nutįsta dar 850 tūkstančių šviesmečių! Tokios galingos čiurkšlės kelyje pasitaikiusios planetos atsidurtų tikrame radiacijos pragare: jas bomborduotų didelės energijos dalelių srautas, švytintų mirtini rentgeno ir gama spinduliai. Ir tai jau tęsiasi astronominiais masteliais labai trumpą laiką - vos milijoną metų... Tačiau optimistai pridurtų, kad čiurklės energija turbūt paskatino ir intensyvią žvaigždėdarą kaimyninės galaktikos dujų ir dulkių telkiniuose. Šis pavyzdys, kaip ir supernovų sprogimai, dar kartą pademonstruoja, kad kosmose naikinimo ir kūrimosi procesai dažnai yra neatsiejami.
|