Sudėtingi junginiai giliame kosmose
  Sudėtingos organinės molekulės, tokios kaip acetilenas ar vandenilio cianidas, yra būtinos medžiagos baltymų ar DNR susidarymui. Vadinasi, kur nėra šių medžiagų, ten nėra ko ieškoti ir gyvybės, bent jau panašios į žemiškąją.
  Acetilenas bei vandenilio cianidas kol kas aptiktas Saulės sistemoje (Žemėje, Titane, planetų milžinių atmosferose). Taip pat šių medžiagų pėdsakų astronomai pastebėdavo ir žvaigždžių milžinių šviesos spektruose. Tačiau manoma, kad milžiniškų saulių apylinkės nėra pati tinkamiausia vieta gyvybės susidarymui. Todėl suprantamas astronomų džiaugsmas galų gale šias organines medžiagas aptikus jaunos nedidelės žvaigždės apylinkėse. Iki tol buvo tyrinėjami šimtų jaunų, Saulės dydžio žvaigždžių spektrai, kol galų gale kosminis infraraudonųjų spindulių teleskopas Spitzer pažvelgė į 375 šviesmečių gelmėje spingsinčią žvaigždutę IRS 46. Gyvatnešio žvaigždyne, kur skrieja ir minėtoji žvaigždė, tvyro kosminių dujų ir dulkių debesys, kurių gelmėse ir vyksta naujų žvaigždžių formavimosi procesai. Aplink jaunąją žvaigždę taip pat sukasi dujų ir dulkių diskas, iš kurio ateityje galbūt susiformuos ir kietos planetos, panašios į mūsų Žemę. Būtent šiame diske ir aptiktos sudėtingos organinės medžiagos. Be to, jų temperatūra siekia apie 100 laipsnių karščio pagal Celsijų, vadinasi, dujos koncentruojasi panašiu atstumu nuo žvaigždės, kaip kad Žemė nutolusi nuo Saulės. Tolimesnis tokių kosminių gyvybės laboratorijų tyrimas žada daug naujų intriguojančių siurprizų, o gal net nežemiškos gyvybės atradimą!
|