Paskelbti Titano tyrimų rezultatai
  Vienas įdomiausių 2005 m. kosmonautikos laimėjimų zondo nusileidimas didžiausio Saturno palydovo Titano paviršiuje. Sausio mėnesį pranešimų iš šio tolimo pasaulio sulaukę kvapo laukė visi pasaulio astronomai. Juk tai viena iš nedaugelio Saulės sistemos vietų, labai primenanti pirmykštę Žemę, ir kurioje tikimasi rasti gyvybės pėdsakų! 2005 m. gruodžio mėn. žurnale Nature Europos kosminė agentūra paskelbė apibendrintą informaciją apie atradimus Titane.
  Titanas - antras pagal dydį palydovas Saulės sistemoje, jo skersmuo 5150 km. Dar 1944 m. aptikta, kad jį gaubia tiršta atmosfera palydovo paviršiuje slėgis pusantro karto aukštesnis, nei Žemėje. O skrieja šis įdomus pasaulis net 9,5 karto toliau nuo Saulės, nei gimtoji mūsų planeta. Todėl ir Saulės šviesos bei šilumos Titanas gauna net 90 kartų mažiau, nei mes. Nenuostabu, kad jo paviršių kausto 170 laipsnių šaltis. Pačią atmosferą sudaro daugiausia azotas (85 proc.), argonas, metanas, kt. organinės bei neorganinės dujos. Taigi Titane gausu žaliavos gyvybės susidaryti.
  2004 m. gruodį Saturno apylinkes po 7 metų kelionės pasiekė bendra amerikiečių ir europiečių kosminė stotis Cassini. O 2005 m. sausio 14 d. į Titano atmosferą smigo zondas Huygens. Nustatyta, kad planetos atmosferoje tvyro tirštokas rūkas, paviršių pavyko įžiūrėti tik iš 40 km aukščio. Jau 120 km aukštyje siaučia stiprūs 450 km/val vėjai. Leidžiantis gilyn, vėjai silpnėja. Atsivėria vaizdas į pasaulį, kuris pasirodė gana panašus į žemiškąjį: jame pučia vėjai, žybsi žaibai, teka upės. Tiesa, vanduo tokiame šaltyje tekėti negali. Jo vaidmenį Titane atlieka skysto metano srautai. Tačiau skysto metano vandenynų nerasta, tik ežerai ir upės. Pats zondas nusileido ant kieto paviršiaus, panašaus į šlapią smėlį, nusėtą ledo gabaliukais. Tirdamas Titano atmosferą ir paviršių, zondas nustatė, kad Titanas geologiškai tebeaktyvus, o jo atmosfera iš trykštančių geizerių arba vulkanų pastoviai pasipildo naujais metano kiekiais. Tačiau jokių gyvybės požymių kol kas neaptikta. Galbūt jos čia dar ir nebuvo, bet šis Saturno palydovas yra tinkama vieta jai atsirasti. Galbūt po kelių milijardų metų, kai Saulė pradės pūstis ir šildyti tolimąsias planetas, čia susiformuos antroji Žemė?
|