Atrastos dviejų Saulės sistemos kūnų atmosferos
Atmosferos buvo atrastos dviejuose tolimų planetų palydovuose. Nedideliame žieduotojo Saturno palydove Encelade bei tolimojo Plutono palydove Charone.
Saturno palydovas Enceladas yra nutolęs nuo planetos 238 000 km, yra tik 500 km skersmens ir yra labiausiai šviesą atspindintis kūnas Saulės sistemoje net 90%. Cassini kosminis aparatas 2005 m. vasarą praskrido vos 175 km virš Encelado paviršiaus. Analizuodami Cassini perduotus duomenis, mokslininkai nustatė, kad Saturno mėnulis Enceladus turi atmosferą, sudarytą iš vandens, azoto ir paprastų organinių molėkulių, turinčių anglies. Iki šiolei didžiausią susidomėjimą kėlė kitas Saturno palydovas - Titanas, kurio atmosferos skraistė dar tankesnė nei Žemės. Tačiau Enceladas yra per mažas kūnas, kad jo
traukos laukas galėtų neleisti atmosferai išsisklaidyti kosmose. Vadinasi, ji turi būti pastoviai papildoma naujomis dujomis. Ir iš tiesų, aptikta, kad atmosfera susitelkusi tik virš pietinio palydovo poliaus, tarsi ji tenai veržtųsi iš po jo paviršiaus.
Kitas įdomus dalykas - Enceladus yra gerokai šiltesnis nei tikėtasi jo temperatūra prie ekvatoriaus, kur turėtų būti šilčiausia, siekia minus 193 C, o prie pietinio poliaus minus 188 C.
O kai kuriose vietose netoli ilgų įtrūkimų palydovo paviršiuje ji pakyla iki 163 C. Enceladus būtų tik trečiasis kūnas Saulės sistemoje, kuriame pastebėtas šilumos veržimasis iš po paviršiaus be Žemės, tai vyksta ir Jupiterio mėnulyje Io. Kai kurie mokslininkai iškėlė mintį, kad galbūt šis mėnulis net turi ledo geizerius ar ledo vulkanus.
Šie duomenys kelia didelį mokslininkų susidomėjimą. Net kalbama, kad Enceladas atsistos į vieną eilę su kitais Saulės sistemos kūnais, kur ruošiamasi ieškoti gyvybės pėdsakų (Marse, Jupiterio palydove Europoje ir Titane).
Šią vasarą taip pat buvo stebima, kaip Plutono palydovas Charonas užtemdo toliau esančią žvaigždę (okultacija).
Išanalizavus kaip žvaigždės spindesys kito užtemimo metu, nustatyta, kad Charonas turi turėti atmosferą. Jos sudėtis kol kas neaiški. Charono skersmuo tėra tik 1200 km, todėl bet kokios lengvesnės dujos būtų išsisklaidžiusios kosminėje erdvėje. Todėl ją turėtų sudaryti sunkios dujos, esančios pusiausvyroje su skystąja ar net kietąja būsena. Patį Plutoną (skersmuo 2200 km) taip pat dengia retutė atmosfera, sudaryta iš metano, CO ir azoto dujų. Jo paviršius taip pat nuklotas sušalusių dujų sluoksnių.
|
teka 07:58, leidžiasi 16:10
Delčia iki lapkričio 27 d. 
