Kaip gimė masyvios juodosios bedugnės
  Juodųjų skylių (bedugnių) paslaptys visada traukia tiek mokslininkų, tiek astronomijos mėgėjų dėmesį. Šie didelio tankio objektai, kuriuose nebegalioja mūsų pasaulio fizikos dėsniai ir iš kurių neištrūksta net elektromagnetinės bangos (tarp jų regimoji šviesa), negali būti stebimi tiesiogiai per teleskopą. Paprastai juodosios skylės aptinkamos dėl jų gravitacinio poveikio arba dėl rentgeno ir gama spinduliavimo, kurį skleidžia aplink bedugnę besisukančios ir į ją krintančios įkaitusios dujos.
Kosmoso gelmėse aptinkamos dviejų rūšių juodosios bedugnės. Vienos sveria kelis ar keliasdešimt kartų daugiau nei mūsų Saulė. Jos ir dabar susidaro po masyvių žvaigždžių sprogimų (supernovų reiškinys). Kitos gi slepiasi galaktikų (dažniausiai spiralinių) centruose ir sveria milijonus kartų daugiau, nei Saulė.
Supermasyvios juodosios bedugnės susidarė tepraėjus tik milijardui metų po didžiojo sprogimo (t.y maždaug prieš 12 mlrd. metų). Stebėdami tolimiausius visatos objektus kvazarus, astronomai nustatė, kad tai ankstyvųjų galaktikų aktyvūs branduoliai, kuriuose pasislėpusios tūno minėtos masyvios juodosios bedugnės. Iki šiol kildavo neatsakytas klausimas kaip jos spėjo užaugti per tokį trumpą laiką? Vadinamoji Edingtono riba nustato apribojimus juodųjų skylių augimo greičiui. Jeigu bedugnė praris dujas labai dideliais kiekiais, tai minėtas krintančių dujų spinduliavimas nupūs tolyn dujų diską ir bedugnė liks be maisto.
Britų astronomai Marta Volonteri ir Martin Rees žurnalui New Scientist paskelbė, kad juodosios bedugnės galėjo išvengti šio apribojimo dėl dviejų priežasčių. Pirma, juodoji skylė prarydavo ne tik krintančią medžiagą, bet ir susidariusius rentgeno ir gama spindulius greičiau, nei šie išsklaidydavo aplink bedugnę besisukančias dujas. Antra, ankstyvojoje visatoje medžiagos tankis visatoje buvo daug didesnis, nei dabar. Todėl juodosios bedugnės turėdavo sočiai maisto, o apie jas besisukantys diskai taip pat pasižymėdavo dideliu tankiu. Rentgeno spinduliams būdavo sunkiau prasimušti pro tankų vidinį dujų disko sluoksnį ir juos prarydavo juodosios bedugnės traukos laukas. Visatai plečiantis, medžiagos tankis ervėje mažėjo, juodosioms bedugnėms pradėjo stigti maisto ir jų augimo tempai sumažėjo.
|