Aukščiausias Lietuvos kalnas
Lietuva - lygumų kraštas, todėl žinia, kad apie nustatytą naują aukščiausią "viršukalnę" sukėlė nemenką susidomėjimą visuomenėje. Nuo seno kalvos buvo senovės Lietuvių religinių apeigų atlikimo susibūrimo vietos, ant jų stovėjo pilys, ginusios kraštą nuo priešų. Garsūs savo legendomis Šatrijos, Ladakalnio, Rambyno ir kiti kalnai. Kartu tai puikios vietos grožėtis Lietuvos kraštovaizdžiu.
Ilgai laikyta, kad apie 28 km nuo Vilniaus esantis nuo Juozapinės kalnelis yra aukščiausias Lietuvoje. Jis iškilęs net 292,7 m. virš jūros lygio. Tačiau apsilankiusiems ypatingo įspūdžio kalnas nesudaro, mat nuolydis jo gana mažas. Kalno viršūnėje stūkso akmuo karaliaus Mindaugo atminimui.
Dar 1985 m. geografas dr. Rimantas Krupickas įtarė, kad pušynėliu apaugusi žvirgždėta kalva 0,5 km į vakarus nuo Juozapinės kalnelio, yra dar aukštesnė. Pernykščiai tyrimai su GPS įranga patvirtino, kad jos aukštis net 293,84 m. Aukščiausio gimtinės kalno viršūnę ženklina gana kuklus akmuo su iškaltu užrašu 294 m. bei Aukštojo vardu.
Atrodytų, Aukštojo vardas be altitudės daugiau nieko ir nesimbolizuoja. Iš tikro šis vardas mena pagonybės laikus. Tai senovės lietuvių religijos aukščiausioji dangaus dievybė, pasaulio sutvėrėjas, dorovės, moralės ir teisybės principų kūrėjas. Šis vardas žinomas iš XVI a. šaltinių; pirmasis jį paminėjo Jonas Lasickis knygelėje Apie žemaičių dievus Auxtheias Vissagistis forma. Tikėtina, kad tai žodžių junginio Aukštėjas Visagalįsis, taip pagonys kreipdavosi į savo aukščiausiąją dievybę maldoje eufemizmas. Kalbininkai sako jo darybą esant kiek netaisyklingą, užrašytą kitakalbių; turėtų būti Aukštujis arba Aukštojas.
Kol kas kalva nėra pažymėta vietovėje, o pušynėlis ant kalvos apriboja žvilgsniui erdves. Tikėsimės, kad norint pritraukti turistus bus įrengtas apžvalgos bokštas. Juk kopimas į kalną yra daugelio tautų ypatingas dvasinis aktas ir tradicija (prisiminkime Japonijos Fudzijamą).
|
teka 07:58, leidžiasi 16:10
Delčia iki lapkričio 27 d. 
