Vakarinis Merkurijaus matomumas
  Paskutinės vasario dienos - ypač palankus laikas šiais metais stebėti artimiausią Saulei Merkurijaus planetą. Iš visų penkių plika akimi stebimų planetų, Merkurijus mažiausiai krenta į akį. Kartais jis sužimba neukštai virš horizonto po Saulės laidos, arba spindi aušros spinduliuose. Saulės kaiminystė neleidžia ilgiau grožėtis romėnų pasiuntinystės ir prekybos dievo vardą gavusios planetos spindesiu. Todėl vasario 24 d., jeigu tik leis meteorologinės sąlygos, astronomijos mėgėjai turi puikią progą išvysti Merkurijaus žiburėlį. Planeta pasiekia didžiausią 18 laipsnių nuotolį (rytinę elongaciją) nuo Saulės. Tomis dienomis Merkurijų, kaip -0,3 ryškio šviesulį, galima pamatyti Žuvų žvaigždyne tuoj po Saulės laidos neaukštai virš pietvakarių-vakarų horizonto. Merkurijus leidžiasi pusė aštuonių vakaro. Gana palankus metas savo akimis išvysti karščiausią Saulės sistemos planetą tęsis iki kovo pradžios.
  Daugiau apie Merkurijaus planetos tyrimus skaitykite
čia.
|