Supernovos belaukiant
2006 metų vasario mėnesį Gyvantnešio žvaigždyne akylas astronomijos mėgėjas galėjo pastebėti sužibusią nematytą žvaigždelę (4,5 mag). Tai ne kas kita, kaip kartotinė nova, žvaigždėlapiuose žymima kaip RS Oph. Iki tol ji tebuvo vos 11 ryškio ir jai įžiūrėti būtų prireikę nemenko teleskopo. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad nuo 1898 m. ši žvaigždė panašiai sužibo keturis kartus, paskutinį kartą plika akimi nakties danguje ji matėsi 1985 m. Kas gi verčia šią, už keleto tūkst. šviesmečių spindinčią žvaigždę, staiga pašviesėti šimtus tūkstančių kartų? Pasirodo, kad RS nėra vieniša žvaigždė. Vienas jos narys - nedidelė baltoji nykštukė, kitas - raudonoji milžinė. Baltoji nykštukė siurbia išorinius raudonosios kaimynės. Kai medžiaga srūva iš raudonosios milžinės, kol galų gale pasiekia baltąją nykštukę, sukuria besisukantį akrecijos diską. Disko nepastovumas ar medžiagos sankaupos ant mažosios žvaigždės gali sukurti retus, bet staigius branduolinio degimo energijos srautus. Naujausi žvaigždės tyrimai rodo, kad RS Oph nėra šiaip retkarčiais sproginėjanti nova. Nuotraukose galima įžiūrėti sudėtingą sprogimo nusviesto žvaigždės apvalkalo struktūrą. Remiantis rentgeno spindulių observatorijos gautais duomenimis, paskaičiuota, kad baltojo komponento masė sudaro 1,4 Saulės masės. Būtent tiek nykštukės sveria paskutinėse savo evoliucijos stadijose ir artimiausiu metu žvaigždės gyvenimas gali pasibaigti dar įspūdingesniu kosminiu fejerverku supernovos sprogimu (Ia tipo). Milijonus kartų pašviesėjusi žvaigždė nakties danguje spindėtų ryškiai kaip jaunas mėnulis ir būtų įžiūrima net dieną! Tiesa, supernovos sprogimo gali tekti palaukti ir keletą tūkstantmečių, bet astronomų požiūriu tai juk toks trumpas laiko tarpas...
|
teka 07:58, leidžiasi 16:10
Delčia iki lapkričio 27 d. 
