|
|
Astronomijos pasaulyje - vienu sakiniu (2007 m.)
Gruodžio 27 d.
Indijos astronomai pranešė atradę ilgiausią dalelių srautą kosmosę, išsviestą iš aktyvaus elipsinės galaktikos CGCG 049-933, nutolusios nuo mūsų per 600 mln. šviesmečių, branduolio - čiurkšlės ilgis siekia 1,5 mln. šviesmečių (palyginimui atstumas nuo mūsų Galaktikos iki Andromedos galaktikos sudaro 2,2 mln. šviesmečių).
---
Lapkričio 16 d.
"Galaxy Zoo" projekto metu buvo ištirtos apie milijoną galaktikų, nustatant jų tipą (elipsinės, spiralinės, netaisyklingos) ir nustatyta, kad dauguma spiralinių galaktikų sukasi prieš laikrodžio rodykle; astronomai kol kas negali tiksliai paaiškinti šio reiškinio priežasties.
---
Lapkričio 5 d.
Kinų kosminė stotis "Chang'e 1", paleista spalio 24 d., sėkmingai pradėjo skrieti orbita aplink Mėnulį, kurio geologinę paviršiaus sudėtį, ir elektromagnetinius laukus tirs bei trimačius vaizdus siųs visus ateinančius metus.
---
Spalio 26 d.
Per pastarasias kelias naktis kometa 17P/Holmes pašviesėjo milijoną kartų ir dabar ją galima įžiūrėti plika akimi kaip padūmavusią 3 ryškio žvaigždę Persėjo žvaigždyne.
---
Spalio 14 d.
Šių metų Nobelio taikos premija paskirta buvusiam JAV viceprezidentui 59-ių metų Alui Gorui (Gore) ir JT Tarpvyriausybinei klimato kaitos grupei už jų ilgametes pastangas atkreipti dėmesį į klimato atšilimo pavojų; A. Goras šiais metais suorganizavo grandiozinį koncertą "Live Earth", o jo dokumentinis filmas "Nepatogi tiesa" buvo įvertintas Oskaru.
---
Spalio 11 d.
Rusų Pulkovo observatorijos astronomas Abdusamatovas siūlo Žemės klimato kaitą analizuoti atsižvelgiant į Marso temperatūros pokyčius- pastaruosius 6 metus raudonojoje planetoje stebimas atšilimas ir dėl to padažnėjusios smėlio audros verčia susimąstyti, kad Žemės klimato atšilimą taip pat lemia ne vien žmogaus veikla, bet ir padidėjęs Saulės šviesumas, todėl po pusės amžiaus galime tikėtis ir eilinio klimato atšalimo, kurį pirmiausia pranašautų prasidėjęs atšalimas Marse.
---
Spalio 10 d.
Kryme vykusioje Tarptautinėje mokinių astronomijos olimpiadoje vilnietis aštuntokas Motiejus Valiūnas laimėjo sidabro medalį; olimpiadoje, kurioje dalyvavo mokinių komandos iš 24 šalių, dalyviams reikėjo įveikti tris olimpiados etapus: išspręsti teorinius uždavinius, dalyvauti stebėjimų bei praktiniame turuose.
Rugsėjo 28 d.
Rugsėjo 28 d. (penktadienį) Molėtų observatorijoje iki vėlyvos nakties vyks jau trečius metus organizuojamas renginys astronomijos mėgėjams - Žvaigždėtosios naktys 2007 ( plačiau apie renginį >> ).
---
Rugsėjo 23 d.
Rugsėjo 23 d. 12 val. 52 min. stojo rudens lygiadienis, dienos trukmė susilygino su naktimi ir prasidėjo astronominis ruduo ( plačiau apie lygiadienį >> )
---
Rugsėjo 14 d.
Japonijos kosminė agentūra JAXA penktadienį link Mėnulio paleido sudėtingiausią nuo Apollo laikų kosminę stotį SELENE (japonai dar ją neoficialiai vadina princese Kaguya), kuri spalio 3 d. pradės savo darbą: pagrindinė 3 tonas sverianti jos dalis skries virš mėnulio paviršiaus 100 km atstumu ir jį fotografuos, tirs gravitacinį lauką bei saulės poveikį, o du mažesni komponentai tirs palydovo polines sritis; tyrimų duomenys padės japonam rengiantis pilotuojamam skrydžiui į Mėnulį, kuris numatytas 2020 m.
---
Rugsėjo 14 d.
Amerikiečių ir britų astronomų komanda naudodama patobulintą astrofotografijos technologiją "Lucky Imaging system" pademonstravo, kad antžeminiais teleskopais galima gauti vaizdus, kokybe nenusileidžiančius kosminiam teleskopui "Hubble": objektas fotografuojamas 20 kartų per sekundę dažniu, o po to gauti vaizdai programiškai susumuojami ir pašalinami pašaliniai triukšmai, tačiau šis metodas leidžia fotografuoti tik nedidelio ploto ir gana ryškius objektus.
---
Rugsėjo 7 d.
Nuo šiandien iki rugsėjo 15 d. Vilniuje ir Kaune vyks ketvirtasis kasmetinis mokslo festivalis "Erdvėlaivis Žemė", kurio programą galite ( rasti čia. >> )
---
Rugpjūčio 27 d.
Rytoj (rugpjūčio 28 d., antradienį) įvyks antrasis pilnas Mėnulio užtemimas šiais metais, tačiau Lietuvoje jis nebus matomas - užtemimo pradžia 8 val. 51 min. (pasauliniu laiku).
---
Rugpjūčio 23 d.
Uraganų sezonui JAV įsibėgėjant (dažniausiai jie kyla rugpjūčio-spalio mėnesiais) specialistai prognozuoja, kad dėl klimato atšilimo procesų stichija šiemet smogs net vienuolika uraganų (palyginimui vidurkis - šeši uraganai per metus), iš kurių bent trys taps 4-5 kategorijos gaivalais (vidurkis - du tokie uraganai), vienas penktos kategorijos uraganas - Deanas nuo Atlanto vandenyno jau praslinko pro Karibų regioną.
---
Rugpjūčio 17 d.
Astronomai iš Kardifo universiteto (Velsas) remdamiesi kosminio aparato "Stardust" surinktų kometos Wild 2 dalelių tyrimais bei kosminio aparato Deep impact misijos į kometą Tempel 1 duomenimis, iškėlė hipotezę, kad gyvybė į Žemę ne tik galėjo atskrieti iš kosmoso kartu su kometomis, bet ir užgimti jose - kometose yra ledo, dulkių ir net sudėtingų organinių junginių, todėl skylant radioaktyviems elementams kometų gelmėse ledas galėdavo tirpti ir taip susidaryti skysto purvo sankaupos, kuriuose per milijonus metų ir užgimė gyvybė; astronomų nuomone, toks scenarijus net labiau tikėtinas nei gyvybės atsiradimas pačioje Žemėje!
---
Rugpjūčio 9 d.
Kaip ir kiekvieną rugpjūtį, giedromis naktimis džiugina perseidų meteorų srauto pažertos "krintančios žvaigždės", kurios šiemet ypač gerai ir gausiai matysis maksimomo metu bemėnesienę naktį iš rugpjūčio 12 į 13.
---
Liepos 22 d.
Klaipėdos universitete prasideda iki liepos 31 d. truksianti tarptautinė archeoastronomijos konferencija "Astronomija ir kosmologija liaudies tradicijose ir kultūros pavelde", kurios metu bus nagrinėjamos senovės tautų žinios apie dangaus kūnus ( renginio programą rasite čia >> ).
---
Liepos 16 d.
Marsui artėjant prie perihelio (arčiausio Saulei savo orbitos taško), pietiniame jo pusrutulyje įsisiautėjo galingos smėlio audros, kurios grasina apimti visą planetą ir paskandinti tamsoje NASA roverius, nepaisant to, rugpjūčio pradžioje amerikiečiai planuoja paleisti naują kosminį aparatą "Feniksas" (Phoenix), kurio nuleidžiamasis modulis kitų metų vasarą ieškotų raudonojoje planetoje gyvybės pėdsakų.
---
Liepos 9 d.
Šį savaitgalį įvairiuose planetos miestuose vienu metu įvyko grandiozinis paros trukmės koncertas "Live Earth", kurio vienas organizatorių buvo žymus kovotojas prieš pasaulinį atšilimą buvęs JAV viceprezidentas Alas Goras; didžiausias žmonijos istorijoje koncertas, kuriame apie šimtas pasaulinio lygio žvaigždžių (Madonna, Bon Jovi, Metallica, The Police, Red Hot Chili Peppers, Lenny Kravitz ir kt.) bandė atkreipti visuomenės dėmesį į globalinio atšilimo grėsmę gyvybei Žemėje, per 130 TV stočių bei per radijo stočių ar internetą pasiekė apie 2 mlrd žmonių!
---
Liepos 3 d.
Astronomai nuo šių metu pradžios Jupiteryje stebi intensyviai besikeičiančias debesų juostų spalvas, juostų persipynimą ar net plyšius, per kuriuos matosi apatiniai atmosferos sluoksniai; iki šiol tokie nebūdingi dujiniam milžinui reiškiniai buvo stebimi vos porą kartų prieš 20-30 metų ir paaiškinimo tokiam Jupiterio elgesiui kol kas nėra.
---
Birželio 26 d.
Paskutinę birželio dieną Lietuvos padangėje stos antra Mėnulio pilnatis šį mėnesį (pirmoji buvo birželio 1 d.); šiuo retu reiškiniu, literatūroje kartais vadinamu "blue moon" , kitą kartą galėsime grožėtis tik 2009 gruodžio mėn.
---
Birželio 20 d.
Europos kosminė agentūra ESA paskelbė atranką kandidatų skrydžio į Marsą simuliacijai, kuri vyks Maskvoje; 17 mėnesių trukmės projekte dalyvaus 6 savanoriai, kurie privalo mokėti anglų ir rusų kalbas - deja, lietuviams pretenduoti negalima, nes mūsų valstybė nėra ESA narė ( Daugiau info >> )
---
Birželio 13 d.
JAV astronomų teigimu, 2006 m. rugsėjo 18 d. Persėjo žvaigždyno galaktikoje NGC 1260 sužibusi supernova SN2006gy buvo galingiausia iš visų, iki šiol stebėtų - už 238 mln šviesmečių vykusios agonijos metu 150 Saulės masių žvaigždė spinduliavo 10 kartų intensyviau, nei "eilinės" supernovos, o Rentgeno spinduliuose prilygo visos galaktikos spinduliavimui.
---
Birželio 11 d.
Startavo Zondo forumas. Kviečiame apsilankyti adresu www.astrometeo.puslapiai.lt/forum ir diskutuoti :)
---
Gegužės 30 d.
JAV astronomai teigia atradę naują tamsiosios medžiagos aptikimo būdą, kurio principas remiasi šios medžiagos dalelių susinaikinimu mūsų Galaktikos centre, kur tamsiosios medžiagos tankis gali būti toks didelis, kad masyvios dalelės reguliariai susiduria viena su kita ir pažeria į aplinką gausų "paprastų" smulkesnių dalelių ir spindulių pluoštą, kurį galima aptikti prietaisiais; šią hipotezę jau patvirtino kosminis aparatas WMAP, tiriantis reliktinį spinduliavimą mikrobangų ruože, kuris ir aptiko, jog reliktinių mikrobangų fonas Galaktikos centro kryptimi yra intensyvesnis nei kitomis kryptimis.
---
Gegužės 21 d.
Nekrentanti į akis vos 11 ryškio raudonoji milžinė Svarstyklių žvaigždyne, po daktarės Anos Frebel iš Teksaso universiteto tyrinėjimų pripažinta viena seniausių mūsų Galaktikos žvaigždžių - senolei jau sukako 13.2 milijardo metų (pačios Visatos amžius siekia 13.7 milijardų metų!).
---
Gegužės 15 d.
Keliaujanti link Plutono kosminė stotis New Horizon šį pavasarį praskriejo Jupiterį ir sumušė greičio rekordus - nė vienas kitas kosminis aparatas nepasiekė dujinio giganto greičiau nei per metus, maža to, panaudojusi Jupiterio gravitaciją stotis įsibėgėjo net iki 21 km/s ir skriedama šiuo 10 kart didesniu už kulką greičiu atsidurs nykštukinės planetos apylinkėje 2015 m.
---
Gegužės 14 d.
Prancūzų astronomai, ištyrę spiralinę NGC5291 galaktiką Hidros žvaigždyne, prieš 360 mln metų susidūrusią su kita galaktika, ir sąveikos metu susidariusias tris nykštukines galaktikas, nustatė, kad pastarųjų masė kelis kartus didesnė, nei jas sudarančios regimosios medžiagos masė; vis dėlto hipotezė, kad susidūrimo metu buvo atplėšta ir nematomoji medžiaga, besitelkianti galaktikų periferijoje, mažai tikėtina, - tikirausiai susidūrimas iš spiralinės galaktikos disko išplėšė ir milžiniškus šalto molekulinio vandenilio kiekius.
---
Gegužės 9 d.
Gegužės 12/13 d. Molėtų observatorijoje vyks renginys "Žvaigždėtos naktys 2007/pavasaris" kuriame laukiami astronomijos mėgėjai iš visos Lietuvos: bus skaitomos paskaitos, vyks dangaus stebėjimai, bus galima susipažinti su mėgėjiška ir profesionalia stebėjimų technika.
---
Balandžio 30 d.
Grupė airių astronomų pranešė, kad tirdami radijo teleskopų sistemos VLA surinktus duomenis, jie atrado tris rudąsias nykštukes, kurios kaip ir pulsarai skleidžia periodinius radijo bangų impulsus, nors iki šiol manyta, kad tokio tipo žvaigždės šiame elektromegnetinių bangų ruože yra itin neaktyvios.
---
Balandžio 23 d.
Balandžio 21 d. pasaulyje buvo švenčiama Astronomijos diena, kuri nuo 1973 m. pažymima kasmet tarp balandžio ir gegužės vidurio, šeštadienį, prieš Mėnulio priešpilnį; ta proga astronomijos mėgėjų klubas "Albireo" patyrusiems ir pradedantiems dangaus stebėtojams suorganizavo astronomijos seminarą Kulautuvoje (Kauno raj.).
---
Balandžio 4 d.
Arizonos astronomų grupė, vadovaujama D. Trilingo (Trilling), kosminiu infraraudonųjų spindulių teleskopu Spitzer ištyrė 69 dvinares žvaigždes ir nustatė, kad daugiau nei trečdalį jų supa dulkių ir dujų diskai, iš kurių gali formuotis planetos taip paneigta nusistovėjusi nuomonė, kad planetų susidarymo tikimybė šalia dvinarių ir trinarių žvaigždžių yra labai maža.
---
Kovo 30 d.
Tarptautinė astronomų grupė, analizuodama kosminio radijo teleskopo Odin duomenis, paskelbė, kad tankiame tarpžvaigždinių dujų ir dulkių debesyje, besidriekiančiame už 500 šviesmečių Gyvatnešio žvaigždyne, aptiko molekulinio deguonies pėdsakus - iš viso nuo 1937 m. kosmose aptikta jau apie 150 įvairių molekulių.
---
Kovo 22 d.
NASA mokslininkai sukūrė neilgą filmuką, kurį žiūrint galima pasijusti skriejant virš Marso paviršiaus Gusevo kraterio ir Kolumbijos kalvų - ten kur nepailstamai darbuojasi vienas marso roverių "Spirit"
(filmą galima pažiūrėti čia >>>)
---
Kovo 21 d.
Lygiadienis: šią naktį 2 val. 09 min. Saulė, keliaudama savo metiniu keliu per Zodiako žvaigždynus, kirs dangaus pusiaują - diena taps lygi nakčiai.
---
Kovo 15 d.
Kosminė stotis "Cassini" tirianti Saturną ir jo palydovus, vasario 22 d. eilinį kartą praskriejo pro didžiausią palydovą Titaną - šį kartą nuotraukose netoli šiaurės poliaus buvo pastebėtos dvi metano jūros, viena jų net 100 000 kv km ploto (palyginimui, Baltijos jūros plotas 4 kartus didesnis).
---
Kovo 2 d.
Praėjusį sekmadienį (vasario 25 d.) šalia Marso planetos be trijų pastoviai veikiančių orbitinių kosminių aparatų trumpam prisijungė Europos Kosminės agentūros stotis "Rosetta", kuri praskriejo vos 250 km aukštyje virš planetos paviršiaus ir atlikusi savo trajektorijos korekciją vėl nuskriejo į kosmoso gelmes link savo pagrindinio tikslo - Čuriumovo-Gerasimenkos kometos, su kuria susitiks 2014 metais.
---
Vasario 21 d.
NASA užsakymų jau baigti gaminti visi 18 šešiakampių veidrodžių, kurie sujungti atstos vieną 6,6 m skersmens teleskopo veidrodį - šis gigantiškas JWST teleskopas (James Webb Space Telescope) turėtų pakeisti orbitoje kosminę observatoriją Hubble 2013 metais.
---
Vasario 9 d.
Švedų astronomai, išanalizavę duomenis apie Marso atmosferą, surinktus Europos kosminės agntūros aparatu Mars Express, nustatė, kad Marso atmosferos erozija vyksta lėčiau, nei manyta, todėl yra didelė tikimybė, kad vandenynas, kuris prieš milijardus metų tyvuliavo planetos paviršiuje, neišgaravo ir neišsisklaidė kosminėje erdvėje, o slepiasi užšalęs į ledą po raudonosios planetos paviršiumi.
---
Vasario 2 d.
Astronomai iš Amsterdamo universiteto, stebėdami milžinišku greičiu (700 km/s) skriejančią žvaigždę kaimyninėje Didžiojo Magelano debesies galaktikoje, priėjo išvadą, kad ją pagreitinti galėjo prasilenkimas su vidutinio dydžio tūkstančio Saulių masės juodąja bedugne, ir tai tapo vienu pirmųjų tokių bedugnių egzistavimo įrodymų, nes iki šiol buvo atrandamos arba nedideles kelių/keliolikos Saulių masės arba milžiniškos milijonų Saulės masių juodosios skylės, tūnančios galaktikų centruose.
---
Sausio 17 d.
Japonijos kosminė agentūra JAXA 2007 m. vasarą planuoja paleisti kosminę stotį SELENE, kuri taptų sudėtingiausia Mėnulio tyrimo misija nuo Apolono programos laikų; tuo tarpu iki sausio 31 d. astronomijos mėgėjai kviečiami perduoti savo linkėjimus Mėnuliui, kurie bus išgraviruoti ant specialių plokštelių ir patalpinti į kosminį aparatą; (perduok savo žinią ir gauk sertifikatą!) .
---
Sausio 12 d.
Šiandien 25,4 mln km atstumu nuo Saulės praskriejo šių metų sensacija - itin ryški kometa McNaught (C/2006 P1), tačiau šią įspūdingą dangaus viešnią dabar stebėti gali tik pietų pusrutulio gyventojai.
---
Sausio 4 d.
Šiandien amerikiečių roveriai "Spirit" ir "Opportunity" švenčia savo trijų metų (!) klajonių Marse jubiliejų - ta proga NASA kviečia dalyvauti gražiausios į Žemę atsiųstos Marso peizažo nuotraukos rinkimuose; (spausti čia)
---
2006 m. gruodžio mėn. astronominiai įvykiai >>>
2006 m. lapkričio mėn. astronominiai įvykiai >>>
2006 m. spalio mėn. astronominiai įvykiai >>>
2006 m. rugsėjo mėn. astronominiai įvykiai >>>
2006 m. rugpjūčio mėn. astronominiai įvykiai >>>
2006 m. liepos mėn. astronominiai įvykiai >>>
2006 m. birželio mėn. astronominiai įvykiai >>>
2006 m. gegužės mėn. astronominiai įvykiai >>>
2006 m. balandžio mėn. astronominiai įvykiai >>>
|
|
|
teka 05:19, leidžiasi 21:13
Priešpilnis iki gegužės 20 d. 
