Svarbiausi 2005 metų atradimai
Laikrodžiams išmušus Naujuosius, pats laikas atsigręžti atgalios ir apibendrinti, ką naujo astronomijos mokslui davė pasibaigę 2005-ieji. Iš tiesų, padaryta nemažai atradimų tiek Saulės sistemoje, tiek toli už jos ribų.
Mūsų gimtojoje Saulės sistemoje sėkmingai darbą tęsė Spirit ir Oppurtunity robotai marse. Šie
darbininkai nenuilstamai rieda Marso dykumomis jau beveik dvejus metus ir kelis kartus viršijo NASA mokslininkų lūkesčius. 2005 m. Sausį įvyko taip pat neeilinis įvykis Saulės sistemos tyrime zondas Huygens, atsiskyręs nuo kosminės stoties Cassini, perskrodė tankią Saturno palydovo Titano atmosferą ir švelniai nusileido didžiausiame Saturno palydovo paviršiuje. Atsiųstose nuotraukose matyti besiraizgančios upių vagos ir telkšantys ežerai. Kadangi Titane spaudžia 150 laipsnių šaltukas, tai vietoje vandens, jo upėmis teka skystas metanas.
Kitas neeilinis įvykis kandidatų į 10-os planetos vardą atradimas. Žymiausia nauja planetėlė (2003UB313)
neoficialiai gavo kovotojos Ksenos vardą, o jos nedidukas palydovas pavadintas Gabriele. Pačios Ksenos dydis prilygsta
Plutonui. Įdomus dalykas, kad naujoji planeta skrieja net 2 kartus toliau, nei tolimasis Plutonas. Anksčiau tokiame nuotolyje
 didelių kosminių kūnų nebuvo aptikta. 2005 metais paskelbta dar apie dviejų tolimų planetėlių atradimą, kurių dydis prilygsta Plutonui.
Tačiau ir pats Plutonas nelinkęs užleisti garbingo planetos vardo. Paskelbta, kad be didelio palydovo Charono atrasti dar du nedidukai požemių valdovo palydovai. Jų egzistavimas bus dar kartą patikrintas 2006 m. vasario mėn. Atrodytų, kad tokią solidžią svitą gali turėti tik tikra planeta. Tačiau 2005 metais aplink asteroidą Sylvia (atrastą dar 1866 metais) atrastas beskriejantis naujas palydovas. Kadangi vienas buvo atrastas dar 2001 metais, tai jie gavo Romos įkūrėjų
mitinių dvynių Romulo ir Remo vardus. Tai pirmasis trinario asteroido atradimas astronomijos istorijoje!
Dar vienas 500 1000 km skersmens įdomus objektas anapus Plutono gavo numerį 2004XR190. Jį stebint paaiškėjo, kad objekto orbita labai pasvirusi palyginus su plokštuma, kuria skrieja kitos, didžiosios, planetos. Vadinasi nežinomų planetų mokslininkai turėtų ieškoti ne tik Zodiako žvaigždynuose, kaip kad darė iki šiolei. Tikėtina, kad 2006-ieji pažers naujų atradimų!
Saulės sistemos tyrimuose įdomų eksperimentą atliko Japonijos kosminė agentūra. Jos aparatas Hayabusa nusileido ir paėmė grunto pavyzdžius nuo asteroido Itokawa paviršiaus. Deja, dėl techninių nesklandumų nėra aišku, ar stotis galės sėkmingai grįžti į Žemę.
2005 m. buvo santykinai sėkmingi kosmonautikos plėtrai. NASA atnaujino daugkartinių kosminių laivų shuttle programą, kuri buvo nutraukta po kosminio laivo Columbia katastrofos. Tačiau skrydis neapsiėjo be incidentų, todėl kitas shuttles turėtų pakilti į kosmosą tik 2006 metų viduryje.
Tuo tarpu kita supervalstybė Kinija - sėkmingai į kosmosą išskraidino net du astronautus (taip vadinamus taikonautus). Tai antras sėkmingas pilotuojamas kiniečių skrydis po pirmojo jų taikonauto skrydžio 2003 metais.
Tačiau palikime Saulės sistemą ir nuskriekime tolyn link kitų žvaigždžių sistemų. Nes tęsėsi ir nežemiškų planetų tyrimai. Iki šiolei astronomai sugebėdavo pastebėti tik tokias planetas kurios yra ne nedaug mažesnės už mūsų gigantą
 Jupiterį. Tuo tarpu planetėlė, skriejanti apie radijo pulsarą PSRB1257+12 yra net kelis kartus mažesnė už nykštuką Plutoną. Tiesa, ją atrasti padėjo dėkingi sutapimai planetėlė truputį trikdo pastovų pulsaro radijo signalų ritmą. Kol kas teleskopai dar negali įžvelgti pačias planetas skriejančias apie kitas žvaigždes, todėl naudojami netiesioginiai metodai. Tačiau 2005 metais buvo padaryta pirmoji tikra svetimos planetos fotografija. Ji skrieja aplink jauną Vilko žvaigždyno žvaigždę GQ Lupi už 400 šviesmečių. Planeta įkaitusi net iki 1700 laipsnių karščio, todėl spindi tik ... 150 kartų silpniau nei žvaigždė, apie kurią ji skrieja. Tačiau to užteko, kad teleskopo skvarbi akis ją įžvelgtų kaip blyškų tašką.
Kosmose kartais susiformuoja išties įdomių planetų. Viena jų atrasta Heraklio žvaigždyne už 260 šviesmečių. Tai kieta planeta, truputi panaši į Žemę. Ji yra 8 kartus didesnio skersmens, bet jos masė didesnė net 70 kartų. Astronomai suka galvą, kaip galėjo atsirasti tokia masyvi, bet kieto paviršiaus planeta.
O Vandenio žvaigždyne aptikta ir tikra Žemės pusseserė. Raudonajį nykštuką Gliese 876 lydi planeta, kurios skersmuo tik du kartus, o masė tik 7,5 kartų tedidesnė už mūsų planetos. Tiesa, jos paviršiuje tvyro net 400 laipsnių karštis. Vis dėlto kol kas tai pasaulėlis bekraščiame kosmose labiausiai panašus į mūsiškį.
Dar vienas įdomus atradimas planetą, kuri skrieja net trijų saulių sistemoje. Manyta, kad tokios planetų sistemos turėtų būti labai nestabilios. Šią įdomią trinarę žvaigždę nuo mūsų skiria 150 šviesmečių.
2005-aisiais buvo aptikta ir žvaigždutė, kuria net žvaigžde sunku pavadinti. Nykštukas, gavęs numerį OGLE-TR-122 tik truputi didesnis už mūsų Jupiterį.
Įdomus netikėtumas astronomų laukė ir besiskverbiant link mūsų Galaktikos centro. Pasirodė, kad apie centre esančią milžinišką juodąją skylę 0,3 šviesmečių atstumu skrieja jaunos karštos žvaigždės. Manyta, kad žvaigždės negali formuotis taip arti juodųjų skylių, todėl teoretikam teks pasukti galvą, kaip jos ten atsirado.
Sparčiai tobulėjant antžeminių bei kosminių teleskopų technologijoms, 2006-ieji mums žada dar daugiau kvapą gniaužiančių akimirkų. O mes, savo ruožtu, ir toliau stengsimės supažindinti skaitytojus su naujausiais atradimais :)
|
teka 07:58, leidžiasi 16:10
Delčia iki lapkričio 27 d. 
