|
|
|
Savaitė 20 : astronomijos ir kosmonautikos istorijoje |
Gegužės 13 d. 1999 m. pradėjo veikti kompiuterinė nežemiškų civilizacijų paieškos programa SETI@home. Visi norintys dalyvauti proto brolių paieškoje turi atsisiųsti specialią kompiuterinę programą SETI@home >>> , kuri laisvu nuo darbo metu naudoja kompiuterio resursus radijo teleskopų surinktai informacijai apdoroti.
|
Gegužės 14. 1973 paleista pirmoji NASA kosminė stotis "Skylab", egzistavusi orbitoje aplink Žemę 1973-1979. Stotyje dirbo trys astronautų įgulos po 3 žmones. Trečioji įgula išbuvo stotyje 84 dienas. Astronautai sukaupė daug žinių astrofizikos, Saulės fizikos, biomedicinos, inžinerijos, medžiagų apdirbimo ir kitos technologijos srityse.
|
Gegužės 15 d. 1955 m. Kazachstane į šiaurės rytus nuo Aralo jūros pradėta Baikonūro kosmodromo statyba. Kosmodromas užbaigtas po dviejų metų. Iš šio kosmodromo buvusi Sovietų Sąjunga (dabar Rusija) leidžia daugumą savo Žemės palydovų, tarp jų visus pilotuojamus erdvėlaivius.
|
Gegužės 15 d. 1713 m. gimė prancūzų astronomas Nikola Luji de La Kailis (de La Caille). Darbavosi Gerosios Vilties iškyšulyje Afrikoje ir sudarė beveik 10 000 dangaus pietų pusrutulio žvaigždžių katalogą. Taip pat pietų danguje išskyrė net 14 naujų žvaigždynų (tarp jų Skulptorių, Tapytoją, Krosnį ir kt.)
|
Gegužės 17 d. 218 m. po Kr. septintą kartą istorijoje užfiksuotas Halio kometos priartėjimas prie Saulės. Tai šviesiausia iš žinomų periodinių kometų. Kometa prie Saulės grįžta kas 76 metus. Pirmą kartą apie Halio kometą buvo rašyta 240 m. pr. Kr. Šios kometos orbitą tik 1682 m. apskaičiavo anglų astronomas E. Halis. XX a. kometa buvo stebima 1910 ir 1986. 1910 m. gegužės 18 d. Žemę net kliudė Halio kometos uodega, tuo sukeldama nemenką, nors ir nepagrįstą, paniką. Su Halio kometa susiję Akvaridų ir Orionidų meteorų srautai. 1986 kovo mėn. kometą tyrė tarptautinė penkių kosminių stočių flotilė : Giotto (praskriejo 600 km atstumu), Vega 1 (8890 km), Vega 2 (8030 km), Sakigake (7 mln. km) ir Suisei (151 000 km).
|
Gegužės 17 d. 1836 m. gimė anglų astronomas J. Normanas Lokjeris (Lockyer). 1868 m. nepriklausomai nuo P.Žanseno Saulės chromosferos (Saulės atmosferos sluoksnio, kurį, beje, pats taip ir pavadino) ir protuberantų spektre atrado Žemėje dar nežinomo cheminio elemento helio (antro pagal lengvumą ir paplitimą visatoje po vandenilio) linijas. 1876 m. pirmasis nufotografavo Saulės fotosferos granules. Vienas pirmųjų iškėlė hipotezę, kad Stounehendžas Anglijoje, piramidės Egipte bei viduramžių katedros buvo statomos atsižvelgiant į tam tikras astronomines kryptis.
|
Gegužės 18 d. 1969 m. startavo "Apolono 10" ekspedicija. Jos metu buvo išbandytas nusileidimo modulis. Astronautai nusileido iki 15,6 km virš Mėnulio paviršiaus, o po to grįžo į orbitinį modulį. Skrydis pakliuvo į Gineso rekordų knygą, nes jo metu buvo išvystytas didžiausias greitis pilotuojamu aparatu - 11.08 km/s. Misija truko 6 paras.
|
-----------------------------------------------------
|
|
|
teka 07:23, leidžiasi 18:52
Jaunatis iki spalio 7 d. 
