|
|
Laiko sargyboje
  Senovės žmonės prieš dar prieš tūkstantmečius laiko tėkmę skaičiavo stebėdami besikeičiančius astronominius reiškinius: dienos ir nakties, žvaigždžių judėjimo dangaus skliautu, mėnulio fazių, metų laikų kaitą. Manoma, kad medžiotojų ir vaisių rinkėjų pirmieji kalendoriai rėmėsi Mėnulio judėjimu ir keitimusi. Žmogui pradėjus mokytis įdirbti žemę, svarbu tapo pažinti Saulės ciklus. Saulės laikrodžius pradėjo gaminti dar senovės egiptiečiai ir kinai. Vėliau jie paplito ir Graikijoje bei Romoje. Miestų centrinėse aikštėse būdavo pastatyti obeliskai, pagal kurių metamą šešėlį buvo galima spręsti apie tikslų laiką. Tačiau tokie horizontalūs laikrodžiai ypatingu tikslumu skirtingais metų laikais nepasižymėjo, todėl atsirado išgaubti (sferiniai) laikrodžiai. Viduramžiais buvo išmokta laikrodžio lazdą į dangaus polių palenkti tokiu kampu, kuris atitiktų vietovės geografinę platumą. Šiuo atveju valandų padalos tapo vienodos. Toks laikrodis buvo vadinamas gnomonu. Gnomono šešėlio ilgis galėjo parodyti ne tik laiką, bet ir datą!
  Taigi pagal savo konstrukciją skiriami keturių rūšių Saulės laikrodžiai: vertikalieji, horizontalieji, poliniai ir pusiaujiniai . Horizontalieji ir pusiaujiniai įrengiami ant kokio stalelio ar lygioje aikštelėje. Abiejų lazdos (gnomonai) nukreipti į Šiaurės žvaigždę, tačiau pusiaujinio laikrodžio dar ir pats pagrindas yra palenktas kampu, atitinkančiu vietovės platumą. Analogiškai vertikalieji ir poliniai laikrodžiai būdavo įrengiami ant vertikalių bažnyčių, rotušių sienų. Vertikalusis įrengiamas ant pietinės sienos, tuo tarpu polinis - ant rytinės arba vakarinės.
Senieji laikrodžiai Lietuvoje
  Viduramžiais garsūs buvo Vakarų Europos saulės laikrodžių meistrai. Tačiau Lietuvoje laiką matuoti pagal Saulę nėra patogu. Rudenį ir žiemą ją debesys slepia ištįsas savaites. Tačiau Lietuvoje saulės laikrodžiai plito ir kaip dekoratyvinis parkų, rumų elementas ar net mokslinis prietaisas, padedantis nustatyti geografinę platumą ir pasaulio šalis. Mokslas apie tokius laikrodžius (gnomonika) buvo dėstoma Vilniaus universitete nuo jo įkūrimo XVI a. Saulės laikrodžiai intensyviai domėtasi iki pat XIX a. Iki šiol Lietuvoje iš senų laikų išlikę laikrodžių ant pastatų sienų, parkuose ar laikrodžių muziejuose (nešiojami laikrodžiai). Rašytinių šaltinių apie pačius seniausius prietaisus nėra daug. Yra žinoma, kad Saulės laikrodis puošė neišlikusį Vilniaus rotušės bokštą. Tačiau besidomintys astronomijos paveldu gali skirti ir visą savaitgalį norėdami aplankyti išlikusius saulės laikrodžius.
  Seniausią išlikusį laikrodį pamatysite ant Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios sienos. Jis įrengtas beveik prieš keturis šimtmečius (1625 m.)! Juodi metaliniai valandų skaitmenys gražiai išsiskiria baltos bažnyčios sienos fone.
  Kiek apgadintas, bet vis dar įspūdingas laikrodis pasitinka Pažaislio vienuolyne šalia Kauno marių. Lotyniškas užrašas ant laikrodžio skelbia: "Saulei leidžiantis atmink, kad nusileis ir tavo gyvenimo Saulė".
  Sunykusių vertikaliųjų laikrodžių liekanas galima pamatyti ant Kaune esančios Šv. Gertrūdos bažnyčios bei Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčių sienos.
  Saulės laikrodžiais buvo puošiami ir didikų dvarų parkai. Iš išlikusių ypatingai puošnus rokoko stiliaus XIX a. Kėdainių parko laikrodis, kurio gnomoną atstoja išpuoštas kryžius. Seniau jis puošė caro generolo Totlebeno rūmų parką, o dabar puikuojasi skvere prie muziejaus.
  Užsukus į žemaičių miestą Švėkšną būtina aplankyti didikų Pliaterių įkurtą parką, kurį puošią staliuko formos laikrodis, padabintas antikinių dievų galvomis ir zodiako ženklų figūromis.
  O štai iš senojo XVII a. Kretingos vienuolyno parko laikrodžio telikęs tik masyvus postamentas.
Naujieji laiko tarnai
Senųjų laikrodžių tradicijos atgimsta šių dienų Lietuvoje. Šiaulių mieste įrengtas milžiniškas Saulės laikrodis, kurio kolonos viršūnę puošią šaulio figūra. Jis pastatytas minint miesto 750 m. jubiliejų. Besišypsantis saulės laikrodis pasitinka Kauno senamiesčio svečius. Jis įrengtas ant universiteto pastato sienos. Važiuodami link Aleksoto tilto nepraleiskite progos pasmalsauti, kelinta valanda. Šiuolaikiniu saulės laikrodžiu pasidabino ir Molėtų observatorijos administracinio pastato pietinė siena. Dar vienas laikrodis prieš porą metų įrengtas Kaune. Modernus kūrinys padabino KTU Informacinių technologijų plėtros pastato sieną. Ant įžymiosios Nidos Parnidžio kopos viršūnės 1995 m. buvo pastatytas monumentalus 13,8 aukščio obeliskas. Šioje vietoje nuo seniau jau buvo įrengta betoninė aikštelė. Nuo kopos matyti, kaip Saulė teka virš marių ir leidžiasi į jūrą. statinys įprasmino ne tik laiko tėkmę, bet ir gamtos stichijų - vėjo, saulės, smėlio ir vandens - dermę. Deja, viena iš stichijų ir nulėmė laikrodžio likimą. 1999 m. praūžęs grėsmingas uraganas Anatolijus nulaužė ir ir gabalais pabėrė laikrodžio obeliską.
Saulės laikrodis Kretingoje
  Atkurti unikalų astronominį orbitinį kalendorių su saulės laikrodžiu 2002 metais nutarta ir Kretingoje. Pirmąjį Saulės laikrodį čia dar 1610 m. pastatė LDK etmonas J. K. Chodkevičius.
  Didysis saulės kalendoriaus stulpas yra kompozicijos centre. Jį kerta pagrindinė ašis, orientuota šiaurės-pietų kryptimi. Ant šios dienovidžio linijos išdėstyti akmenys su švenčių datomis ir mėnesio ženklais runomis. Pagrindinio stulpo šešėlis vidurdienį (Kretingos laiku 12.43 val.) sutampa su dienovidinio ašimi. Švenčių ir metų laikai skaičiuojami pagal saulės spindulio vietą vidurdienį pagrindinėje ašyje. Iš čia atidedamos saulės laikrodžio valandos.
  Baltų žmogaus pasaulis buvo susijęs su augalo gyvenimu - statišku, ramiu ir slėpiningu, todėl šventės išdėstytos pagal Rėdos ratą. Be pagrindinių švenčių - Rasos, Vėlinių, Kūčių - žymimos ir tautinės bei krikščioniškos. Švenčių datos iškaltos centriniuose akmenyse.
Saulės laikrodžių kiemelis Klaipėdoje
  Šalia Laikrodžių muziejaus pastato (Liepu g. 12, Klaipėda) išlikusioje XIX a. įkurto parko dalyje, pagal muziejaus darbuotojų parengtą teminį planą suformuotas uždaras Saulės laikrodžių kiemelis. Architektas V. Guogis ir dizaineris R. Martinkus parengė architektūrinį parko išplanavimo ir eksponatų išdėstymo projektą. Jame yra įrengti keletas Saulės laikrodžių. Lankytojams siūloma laiką išmatuoti ir patiems: saulėtą dieną atsistoję specialiai įrengtoje aikštelėje, kiekvienas gali savo šešėliu išmatuoti saulės laiką. Dėmesį patraukia ir unikalus gėlių kalendorius. Jo plotas padalintas į 12 dalių, simbolizuojančių 12 mėnesių, kuriose kiekvieną mėnesį žydi skirtingų rūšių gėlės.
Kaip pasigaminti Saulės laikrodį
  Saulės laikrodį galima įsirengti balkone, ant namo sienos ar kieme. Norintiems pasigaminti šį astronominį prietaisą siūlome paskaityti L. Klimkos knygą "Saulės laikrodžiai Lietuvoje", kurią 2007 m. išleido leidykla "Versus Aureus".
|
|
|