|
|
Gyvenimas
Lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailė įsimena nepaprasta vaizdų įvairove ir didingumu, originalia kūrinių menine forma ir įtaigumu.
M.K.Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje, vargoninko šeimoje. Vaikystę praleido Druskininkuose. Dabar ten veikia memorialinis M.K.Čiurlionio muziejus. 1889-1893 m. gyveno Plungėje, grojo kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro orkestre. Oginskio remiamas M.K.Čiurlionis 1894 1899 m. studijavo Varšuvoje ir Leipcigo konservatorijoje. Studijuodamas M.K.Čiurlionis domėjosi istorija, astronomija, filosofija. Skaitė I.Kanto, R.Dekarto, A.Šopenhauerio, F.Nyčės (Nietzsche) kūrinius. Mėgo skaityti A.Mickevičių, J.Slovackį, F.Dostojevskį, L.Tolstojų. jaunajį menininką domino fantazijos vaizdinių analizės teorijos, svarstymai, kaip žadinti kūrybinę vaizduotės galią. Žmogus ir jo dvasios galios, žmogus kaip visatos dalis, jo santykis su Kūrėju tokie buvo M.K.Čiurlionio filosofiniai ir kūrybiniai interesai. 1907 m. M.K.Čiurlionis apsigyveno Vilniuje. 1908 1909 m. dailininkas po keletą mėnesių gyveno Peterburge. M.K.Čiurlionis mirė 1911 m., palikęs apie 300 tapybos ir grafikos kūrinių.
Kosminiai potėpiai
Tapęs kompozitoriumi, M.K.Čiurlionis susidomėjo ir tapyba. Dailei buvo skirti šešeri intensyvios veiklos metai (1903 1909). Šie kūrybos metai aprėpė, sutelkė ir savaip perteikė daugelį esminių to laikotarpio meno idėjų.
XX a. pradžia, tai ir audringas mokslo vystimosi laikotarpis. Aušo nauja kosminė era. Netoli ta diena, kai žmogus paliks atmosferos ribas, pakils į svaiginančius skrydžius. Šios naujoviškos mintys jaudino ir jauną žingeidų kūrėją. Kosminė tematika labiausiai jaučiama simbolistiniuose paveikslų cikluose: Zodiako ženklai (12 paveikslų ciklas, sukurtas 1907 m.), Pasaulio sutvėrimas (13 paveikslų ciklas, sukurtas 1905- 06 m.), Žvaigždžių sonata 1908 m.), Saulės sonata (1907 m.).
Į pasaulio istoriją M.K.Čiurlionis įėjo ir kaip menininkas, pirmasis savo paveiksluose vaizdavęs Žemę iš kosmoso, parodęs jos kosmines panoramas!
Savotiškai įdomus ir 1905 m. nutapytas "Marso pasaulis". Tuo metu italų astronomas Skiaparelis jau buvo paskelbęs apie Marso kanalų atradimą ir mažai kas abejojo, kad Marse nėra gyvybės. Tolimojo pasaulio fantastinį vaizdą sukūrė ir M.K.Čiurlionis. Nors dabar aišku, kad jokios aukštesnės gyvybės formos Marse nebėra, bet galime įsivaizduoti, kad prieš porą milijardų metų mūsų raudonasis kaimynas galėjo atrodyti būtent taip, kaip įsivaizdavo dailininkas!
Su M.K.Čiurlionio kūrybiniu palikimu galima susipažinti Kauno valstybinio M.K.Čiurlionio dailės muziejuje. Dabar jame
 saugoma ir populiarinama ne tik didžiausia Čiurlionio kūrybos kolekcija, bet ir lietuvių bei kitų tautų profesionalioji ir liaudies dailė. Taip pat rekomenduoju apsilankyti virtualioje galerijoje
http://ciurlionis.licejus.lt/MKC_Tapyba.htm
Įdomūs faktai, susiję su M.K.Čiurlionio atminimu
Asteroidas. 1975 m. Krymo astrofizikas Nikolajus Černychas atrado naują 8 km skersmens asteroidą, kurį pavadino Čiurlionio asteroidu. Šis vidutiniškai nutolęs nuo Saulės 384 mln. km ir apskrieja ją maždaug per keturis metus.
Čiurlionio kalnai. 1913 m. ekspedicijos po Arkties vandenyną dalyvis dailininkas N.Pineginas vieną plynaukštę Prano Juozapo Žemės salyne pavadino Čiurlionio kalnais, nes jų vaizdas iš jūros primena Čiurlionio paveikslą "Ramybė".
1964 m. Lietuvos alpinistai, vadovaujami Romualdo Augūno, pirmieji įkopė į 5794 m. aukščio Pamyro viršukalnę (Tadžikijos teritorijoje), dabar vadinamą Čiurlionio viršūne.
Paminklas. 1975 m. 100-ųjų Čiurlionio gimimo metinių proga skulptorius Vladas Vildžiūnas Druskininkuose pastatė jam paminklą.
Moneta. 1995 m. Lietuvoje buvo išleista proginė 50 Lt moneta su Čiurlionio atvaizdu.
Banknotas. 1993 m. įvedant nacionalinę valiutą litą, buvo atspausdinta ir 1000 litų nominalo kupiūra su M.K.Čiurlionio atvaizdu. Tačiau į apyvartą šios kupiūros taip ir nebuvo išleistos.
M.K.Čurlionio mintys apie Žemės ir tėvynės grožį:
"O virš tų krantų, virš to mylimo Nemuno dangus toks skaistus, švelnus, toks lietuviškas - žiūri žiūri ir negali atsižiūrėti. Tuomet širdis smarkiau pradeda plakti, o siela nudžiugus himną pradeda giedoti Tam, kuris tėvynę tau davė Lietuvą.
O! ir graži gi ta mūsų Lietuva. Graži savo liūdnumu, graži paprastumu ir širdingumu. Nėra čia kalnų, debesis remiančių, nėra kaskadų ūžiančių; pažvelk tik aplink! - koks graudus paprastumas tame reginyje.
Laukas kaip didelis šilkinis kilimas su tamsiai ir šviesiai žaliais langeliais; per lauką juokingai vingiuoja kelias ir pranyksta kažkur grioviuose; palei kelią kryžius, o šalia jo beržas stovi ir verkia. Toli horizonte mėlynuoja miškas. Prisiartink prie jo, tai jis tau paslaptingu kuždesiu seną seną legendą apsakys arba raudą graudžiai pradės ošti."
|
|
|
teka 05:19, leidžiasi 21:13
Priešpilnis iki gegužės 20 d. 
