|
|
Kosminė dailė
Kosminė dailė kaip vaizduojamojo meno kryptis yra XX a. kūdikis, žengiantis koja kojon su mokslo ir kosmonautikos raida, o kartais net išsiveržiantis į priekį. Tačiau kosminius pasaulius žmonija įsivaizduodavo jau ir žiloje senovėje. Egipto, Babilono ir kt. civilizacijos šalia valdovų ir žynių atvaizduodavo ir nežemiškas dangaus sferos būtybes: dievus, gerąsias ir piktąsias dvasias, mitinius sutvėrimus. Vakarų civilizacijoje įsigalėjus krikščionybei, o mene tapybai, paveiksluose atsirado kosminių objektų. Vaizduojamas dangaus skliautas, Saulė (Jėzaus simbolis), Mėnulis ir žvaigždės (Marijos simbolis). Žvaigždės taip pat galėdavo būti Kristaus gimimo (Kalėdų) simboliu arba atvirkščiai apokalipsės ženklais
Anstyvieji astronomai buvo ir neblogi dailininkai. Jau senovės graikai ir arabai pažymėtus žvaigždžių raštus apipiešdavo įvairiausiomis mitologinėmis būtybėmis. Amžiams bėgant žvaigždėlapiai darėsi vis įspūdingesni. Daugeliui pažįstami nuostabūs Lietuvos-Lenkijos Respublikos astronomo lenko Jano Hevelijaus žvaigždynų paveikslai, nutapyti 1690 m. Išradus teleskopus XVII a. pradžioje astronomai nauju žvilgsniu pažvelgė į padanges. Jie tapo ir pirmaisiais kitų pasaulių dailininkais. Nakties tamsoje prie teleskopų okuliarų gimė pirmieji Galilėjaus eskizai. Dangaus objektų piešimas buvo neatsiejama astronomų kasnaktybės dalis iki pat XIX a. antros pusės, kol ištobulėjusi fotografavimo technika įgalino pieštuką pakeisti fotoaparatu. Iki tolei piešimo klaidos privesdavo iki kuriozų: buvo atrastas miestas Mėnulyje, kanalai Marse ir pan.
Fotografijai išstūmus teptuką, kosmosą pradėjo vaizduoti profesionalūs dailininkai. 1870 m. Emile Bayard medžio raižiniais papuošė prancūzų fantasto Žiulio Verno romaną Aplink Mėnulį, o James Nasmyth sukūrė savo laikmečio mokslinėmis prielaidomis pagrįstus kosminius peizažus, kurie buvo skirti vizualizuoti ne fantastiką, o būtent astronomines idėjas. Ypač malonu, kad Žemę, kaip kosmoso objektą, bene vienas pirmųjų pasaulyje pradėjo vaizduoti M. K. Čiurlionis (Pasaulio sutvėrimas, Žvaigždžių sonata).
Vakaruose kosminio meno pradininku ir guru laikomas XX a. pr. amerikiečių dailininkas Chesley Bonestell. Dar iki II pasaulinio karo jis išgarsėjo monumentaliais architektūros ir inžinerijos projektais. Vėliau nukreipė dėmesį į prasidėjusią NASA programą, savo kūriniuose vaizduodamas kosmines keliones. Iš dailininko kūrybos įkvėpimo sėmėsi ne vienas rašytojas fantastas ar kino režisierius.
Kosminės dailės aukso amžius sutapo su kosminės eros pradžia 1957 m. Visuotinis susidomėjimas ir euforija skatino žmones pakelti akis į dangų ir svajoti apie tai, kas gi slypi juodose dangaus gelmėse.
Šiuo metu apie 200 pripažintų pasaulio dailininkų kuria išimtinai kosminėmis temomis. Per pastarąjį šimtmetį pakito ir tapybos technika. Vis dažniau molbertą atstoja kompiuterio ekranas. Astronominiai žurnalai dažnai kreipiasi į dailininkus su prašymu pavaizduoti vieną ar kitą mokslininkų atradimą, iliustruoti naują hipotezę. Taip leidinių viršelius papuošia kosminiai aparatų vaizdai iš orbitos (nes pats nusifotografuoti jis tai negali ;) tolimų planetų vaizdai, juodosios skylės, gigantiški kataklizmai ar net Didysis sprogimas. Kosminis menas turi ne vieną traukos centrą: Tarptautinę astronomijos menininkų asociaciją, "Leonardo kosminio meno projektą", virtualų Arthur R. Woodso projektą "Ars Astronautica", kai kuriuos meno projektus kuruoja Europos kosmonė agentūra ir NASA.
Dailės specialisto akimis kosminė dailė nėra vienalytė ramiai tekanti upė. Atvirkščiai, tai aibė sraunių upelių, tai sutekančių į vieną tėkmę, tai vėl išsibarstančių deltoje. Jau minėta, kad pagal techniką skiriama tradicinė dailė (tapyba, grafika) ir kompiuterinė grafika . Pagal tematiką srovių dar daugiau, tai moksliniai piešiniai ir mokslinė fantastika , kosminė fantasy ir komiksai , konceptualus menas ir abstrakcijos , reprezentaciniai piešiniai ir piešiniai žaidimams bei daugelis kitų.
Besidomintiems kosminiu menu siūlome internete pasigrožėti tokių kosminės dailės grandų kaip Gary Tonge, Joe Bergeron, David A. Hardy bei Frank Hettick kūryba.
Žmonijai veržiantis į kosmoso erdves, kosminis menas taps vis labiau įprastas ir suprantamas kiekvienam. Jeigu dabar grįžus iš atostogų egzotiškoje šalyje ant sienos knieti pasikabinti paveikslą, primenanti įspūdžius, patirtus tolimuse kraštuse, tai po pušimčio metu bus madinga puošti interjerą Marso vaizdais, tapytais "natūroje". Verta paminėti, kad be dailės kelių į kosmosą ieško ir kiti menai: skulptūra ar choreografija nesvarumo būklėje, fotografija, dizainas (pora kartų jau bandyta palydovams suteikti grakščias formas), kosminė architektūra. Nuo ateities perspektyvų svaigsta galva. Orbitinės skulptūros, kurias naktimis galėtų stebėti Žemės gyventojai, kosminiai miestai pragariškame Veneros karštyje ar pastatai plūduriuojantys Jupiterio debesyse - štai iššūkiai ateinančioms meninkų kartoms!
|
|
| Renginiai |
Apsilankykite ir sužinokite apie kosmosą daugiau
Kas? Kur? Kada?
|
| |
|
|
| |
 |
|
| |
 |
|
| |
|
|
| |
| Apklausa |
|
Kokia kosminė misija Jums įdomiausia?
|
| |
|
|
| |
|
ZONDO draugai |
|
|
|
|
|
|
|
|
