|
|
Jupiteris
Planetos milžinės
Jupiteris, didžiausia Saulės sistemos planeta, priklauso vadinamajai planetų milžinių grupei. Jas nuo Žemės grupės planetų skiria didelė masė, didelis tūris, mažas vidutinis tankis, cheminė sudėtis, didelis vidinės šilumos srautas, greitas sukimasis apie ašį, didelis paplokštumas, stiprus magnetinis laukas, daug palydovų, žiedų sistema. Saulės sistemoje planetos milžinėms priklauso Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas. Prie kitų žvaigždžių per dešimtmetį taip pat atrasta apie pusantro šimto panašaus dydžio planetų.
Planeta gigantas
Jupiterio vidutinis nuotolis nuo Saulės 5,2 av (apie 780 mln. km), o apskriejimo periodas 11,9 metų. Jo masė yra 2,5 karto didesnė už visų kitų planetų bendrą masę. Pusiaujinis šios planetos spindulys lygus 71 500 km (11 kartų ilgesnis nei Žemės). Jau per mėgėjišką teleskopą matosi, kad planeta gerokai suplota. Jupiteris dujinis milžinas, kaip ir Saulė sudarytas daugiausia iš vandenilio bei helio. Jo vidutinis tankis tėra 1330 kg/m3 (truputį didesnis nei vandens).
Pro teleskopą Jupiterio paviršiuje matyti gausybė įvairios formos ir atspalvio debesų juostų, bet visos yra kintamos ir paprastai laikinos. Tačiau jau 300 metų stebimas rausvas ovalo pavidalo 40 000 km ilgio ir 14 000 km pločio uraganas - vadinamoji Didžioji Raudonoji Dėmė.
Jupiteris daug greičiau sukasi apie savo ašį nei Žemė. Pusiaujinės sritys apsisuka per 9 val. 50 min., vidutinėse platumose apsisukimo greitis truputį mažesnis. Planetos sukimosi ašis beveik statmena orbitai apie Saulę. Vadinasi, nuskrieję į Jupiterį metų laikų kitimo nepastebėtume.
Jupiterio atmosferoje vėsoka: temperatūra čia apie 140 laipsnių šalčio. Tačiau jei Jupiterį šildytų tik Saulės spinduliai, jo temperatūra turėtų būti dar žemesnė. Didelis šilumos srautas plūsta iš planetos vidaus. Tuo planeta primena žvaigždę, tačiau įšilimo mechanizmas yra visai kitas -Jupiterio vidus įkaista jam traukiantis, kai gravitacinė energija
virsta šilumine. Kaip žinia, Saulė gi šviečia dėl termabranduolinių reakcijų, vykstančių žvaigždės gelmėje. Jeigu Jupiteris būtų bent kelis kartus masyvesnis, to galbūt pakaktų, kad jo gelmėse taip pat įsižiebtų termabranduolinės reakcijos. Tada Žemės padangėje matytume ne vieną, o dvi Saules.
Skrajoti prie Jupiterio gana nesaugu. Planetą supa 20 kartų stipresnis magnetinis laukas nei žemiškasis. Magnetinio lauko pagauti ir sulaikyti Saulės vėjo elektronai ir protonai sudaro galingus Jupiterio radiacijos žiedus.
Naktį kosmonautai Jupiterio atmosferoje stebėtų galingus žaibus. Daugiausia žaibuojama ciklonuose. Vadinasi debesys turėtų pažerti lietaus ar sniego, nes žaibams rastis reikia kritulių. Arti Jupiterio ašigalių, kaip ir Žemėje, matyti polinės pašvaistės.
Deja, žemiečiai kosmonautai niekada negalės nusileisti po storais Jupiterio debesimis ir nevaikštinės jo paviršiumi. Visų pirma jie svertų keliasdešimt kartų daugiau, o antra planetos kieto paviršiaus kaip ir nėra. Leidžiantis į planetos gelmes, sparčiai didėja slėgis ir kyla temperatūra, dujinė vandenilio ir helio atmosfera vis tankėja ir pamažu pereina į skystį. Planetos centre yra maždaug 14 000 km spindulio planetos branduolys, kuriame nusėdę įvairūs junginiai su sunkesniais elementais, uolienomis.
Jupiterio svita palydovai ir žiedai
Iki 2005 m. pradžios atrasti 63 Jupiterio palydovai. Jie skrieja tarp 0,13 ir 28 mln. km nuo planetos centro. Trys palydovai, Ganimedas, Kalista ir Ija didesni už Mėnulį, o Europa truputį mažesnė už jį. Šie keturi palydovai gerai matomi pro mėgėjišką teleskopą. Kiti Jupiterio palydovai daug mažesni (nuo 200 iki 1 km). Jupiterio svita marga ir įdomi: Ijos paviršiuje aptikta keli šimtai veikiantys ugnikalnių (daug daugiau nei Žemėje!). Europa paviršius primena smar¬kiai suaižėjusį ledą - užšalusį okeaną. Panašu į tai, kad po Europos ledu dar ir dabar slūgso vandenynas, kuriame gali egzistuoti primityvi gyvybė. Ganimedas apskritai didžiausias palydovas Saulės sistemoje, lenkiantis net Merkurijų! Jį taip pat dengia ledas, bet vandenyno po juo tikriausiai nėra. Kalistos išskirtinė savybė - gausybė lėkštų smūginių kraterių. Tai rodo, kad paviršius yra labai senas. Kitus, mažesnius, palydovus Jupiteris tikriausiai kadaise pasigavo iš asteroidų žiedo.
Panašiai kaip ir Saturną, Jupiterį juosia plonas (mažesnio kaip 30 km storio) smulkių kietų dalelių žiedas. Iš Žemės Jupiterio žiedas nematomas - jo dalelės blogai atspindi šviesą.
Įdomūs faktai apie Jupiterį
Iš Jupiterio masės būtų galima nulipdyti net 318 tokių rutuliukų, kaip Žemė. Tačiau Jupiterio tūris dar didesnis į jį sutalpintume net 1000 tokių rutulių kaip žemė!
Iš Saulės masės butų galima sulipdyti net ... 1047 Jupiterius.
Jupiteris yra 4 pagal ryškumą dangaus šviesulys po Saulės, Mėnulio ir Veneros.
Jupiterį tyrė 6 kosminiai aparatai: Pioneer 10 ir Pioneer 11 (1973 74 m.), Voyager 1 ir Voyager 2 (1979 m.), praskriejantis link Plutono "New Horizons" (2007 m.) bei ilgiausiai besidarbavusi stotis Galileo (1995 2003 m.).
1994 m. visas pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo kosminį kataklizmą Jupiterio susidūrimą su kometa. Tokia katastrofa galėtų sunaikinti civilizaciją Žemėje, tuo tarpu Jupiterio atmosferos žaizdos be pėdsakų užsitraukė per kelis mėnesius.
Paregta pagal:
1.A.Ažusienis ir kt. Astronomija. V.,2003 m.
2.Z.Sviderskienė. Planetos, žvaigždės, galaktikos. K., 2002 m.
|
|
|
teka 07:23, leidžiasi 18:52
Jaunatis iki spalio 7 d. 
