Kaip orientuotis gamtoje

Ką daryti pasiklydus miške?

Keliaujant, grybaujant arba atsidūrus ekstremaliose situacijose (pvz. dėl katastrofinių gamtos reiškinių ar kilus karui), kai po ranka nėra mobiliojo telefono arba GPS sistema neveikia dėl kitų priežasčių, svarbu mokėti gerai orientuosis vietovėje. Nebesugebėjimas susiorientuoti ir nustatyti reikalingos krypties gali baigtis liūdnai.

Stovint atviroje žvilgsniu aprėpiama tam tikra erdvė, kurios kraštai lyg tai remiasi į dangaus skliautą. Nustatant buvimo vietą ir judėjimo kryptį reikia atsekti horizonto kryptis. Orientavimasis pagal Saulę, Mėnulį ir žvaigždes yra labiausiai paplitęs ir tiksliausias būdas nustatyti pasaulio šalis pagal natūralius gamtos objektus. Toliau pateikstime praktinius patarimus kaip orientuotis vietovėje pagal astronominius ir gamtos reiškinius.

Saulė parodys kelią

Orientavimasis vietovėje pagal Saulę

Orientavimasis vietovėje pagal Saulę

Žiemą ir vasarą Saulė būna pietuose apie 13 val. Regimasis Saulės judėjimas dangaus skliautu sudaro apie 15 laipsnių per valandą.

Žinant tai ir matant Saulę, šiaurės pietų kryptį galima nustatyti bet kuriuo paros metu. Pietų kryptis iki 13 val. bus į dešinę nuo Saulės, o po 13 val. – į kairę. Orientuotis pagal dienos šviesulį gali padėti žinojimas, kad vidutinėse platumose (t.y. ir Lietuvoje) vasarą Saulė pateka šiaurės rytuose, o leidžiasi šiaurės vakaruose. Atminkite, kad Saulė teka tiksliai rytuose, o leidžiasi tiksliai vakaruose tik lygiadienių metu (kovo ir rugsėjo pab.)! Žiemą dienos šviesulys kyla pietryčiuose, o leidžiasi pietvakariuose.

Horizonto šalis galima apytikriai nustatyti ir pagal šešėlį. Lygioje aikštelėje įsmeigiamas kuolas. Pažymima jo šešėlio viršūnė. Po 20 min. pažymima jau pasislinkusio šešėlio viršūnė. Tiesė, jungianti abi viršūnes rodys rytų-vakarų kryptį, o statmena – šiaurės pietų
kryptį.

Žvaigždžių knygą atvertus

Šiaurinė žvaigždė

Kaip surasti Šiaurinę žvaigždę

Naktį patogiausia orientuotis pagal Šiaurinę žvaigždę (Polarį), spindinčią Mažųjų Grįžulo ratų (Mažosios Lokės) žvaigždyne. Ji yra beveik tiksliai Žemės ašies tęsinyje, todėl visą laiką kabo virš šiaurės horizonto ir nedalyvauja regimajame žvaigždžių judėjime. Kaip rasti Šiaurinę žvaigždę? Tai visai nesunku. Didžiųjų Grįžulo ratų karštines „vežimo“ žvaigždes sujungus tiese ir pratęsus ją penkis kartus, atsiremiama tiesiai į Šiaurine. Reikia turėti omenyje, kad tai nėra itin ryški žvaigždė, tačiau aplink ją spindi tik dar blyškesnės žvaigždės, todėl supainioti ją su kitomis nereikėtų bijoti. Atsistojus veidu į Šiaurinę, dešinėje bus rytai, kairėje – vakarai, o už nugaros – pietūs. Viduryje tarp šiaurės ir rytų bus šiaurės rytai ir t.t.

Pagal Šiaurinę geriausia orientuotis giedrą naktį, tačiau dangų aptraukus lengviems debesėliams, žvaigždės prigęsta, o žemę pasiekia tik mėnesiena. Pagal mėnulį galima orientuotis panašiai, kaip ir pagal Saulę. Pilnaties metu jis šviečia priešingoje Saulei pusėje, todėl pietuose būna apie 1 val. nakties, vakaruose – 7 val. ryto, o rytuose – 19 val. vakare. Orientuotis pagal kitas fazes sudėtingiau.

Verta įsidėmėti ir daugiau žvaigždžių orientyrų. Pvz., nustatyti pasaulio šalis nesunku pagal antrąjį pagal žinomumą
Oriono žvaigždyną. Dešinioji Oriono juostos žvaigždė Mintaka (delta Ori) teka tiksliai rytuose ir leidžiasi tiksliai vakaruose.
Gyvenant šiaurės platumose verta atsiminti ir daugiau taisyklių. Vasaros naktį šiaurinė dangaus dalis žymiai šviesesnė nei
pietinė, nes Saulė mažai nusileidusi už horizonto. Saulė pakyla į zenitą tada, kai daiktų metamas šešėlis trumpiausias. Šis laikas atitinka pusiaudienį, o šešėlis nukreiptas į šiaurę.

Kryptį patars ir medis ir … altorius

  • Jei dieną Saulės per debesis nematyti, apytiksliai orientuotis galima ir pagal gamtos objektus.
  • Daugelio medžių žievė šiaurinėje pusėje grubesnė. Beržo žievė baltesnė ir švaresnė pietinėje pusėje. Pušų kamienai šiaurinėje pusėje po lietaus pajuosta.
  • Medžiai akmenys, mediniai ar čerpių stogai šiaurinėje pusėje labiau padengti kerpėmis ir samanomis. Skruzdėlynai dažniausiai būna pietinėje medžių, kelmų ar krūmų pusėje, o jų šiaurinis šlaitas statesnis nei pietinis. Pavasarį sniegas anksčiau nutirpsta pietiniame kalvos šlaite, be to jis greičiau sužaliuoja.
  • Senų bažnyčių altoriai dažniausiai statomi rytinėje bažnyčios dalyje. Palydovinių televizijos antenų lėkštės dažniausiai nukreiptos į pietus.

Literatūra: 

  1. E. Jasiulionis, J. Narušis. Karo topografija. 1994;
  2. P. I. Popovas. Populiari praktinė astronomija. 1958 m.