Spąstai orbitoje: kosmoso šiukšlės

Sparti Žemės aplinkos tarša Palyginus su visa žmonijos istorija, kosminė era tetrunka akimirksnį – vos kiek daugiau nei 60 metų. Tačiau ir per šį laiką spėta „pasišiukšlinti“. Nes į Žemę grįždavo tik žmonės, bet ne šiukšlės. JAV, Rusija,… Skaityti daugiau


Kometos (su video)

Uodeguotieji nelaimių pranašai Senovės žmonės, stebėdami dangų, atkreipė dėmesį, kad ne visos žvaigždės danguje kas vakarą lieka savo vietose. Tokius klajojančius šviesulius senovės graikai pavadino planetomis. Planetų judėjimas pasižymi tam tikrais dėsningumais, todėl jau senovėje astrologai gebėdavo apskaičiuoti būsimas… Skaityti daugiau


Pavojingi Žemei asteroidai

Tūkstančiai planetėlių Be aštuonių didžiųjų planetų Saulės sistemoje dar skrajoja penkios nykštukinės planetos (2015 m. duomenimis) ir šimtai tūkstančių kosminių kalnų–asteroidų. Kai kurie jų primena nedideles planetas, yra apvalūs, o skersmuo siekia kelis šimtus kilometrų. Tačiau absoliuti dauguma… Skaityti daugiau


Dangaus akmenys: meteoritai ir krateriai

Dievų dovanos ir bausmės Tai, kad iš dangaus retsykiais krinta akmenys, žmonės pastebėjo labai seniai. Dar XVI a. pr. Kr. valdęs hetitų karalius tarp savo brangenybių kruopščiai saugojo juodą geležies gabalą, kaip atsiųstą jam iš dangaus dievų. Romos… Skaityti daugiau


Mėnulio užtemimai

Kraujuojanti mėnesiena Daugumai žmonių jei neteko stebėti, tai bent teko girdėti apie Mėnulio užtemimus. Atrodytų, kad tai gana įprastas gamtos reiškinys, kaip ir lietus ar vaivorykštė. Tačiau užtemimų mechanizmas savyje slepia įvairių mįslių. Atskleisdami „kruvino mėnulio“ paslaptis atsakysime… Skaityti daugiau


Kas yra Saulės užtemimas

Praeities metraštininkai kiekvieną užtemimą aprašinėdavo kaip reiškinį, pranašaujantį dideles nelaimes. Daugelyje Rytų šalių būdavo tikima, kad Saulę kartas nuo karto užpuola milžiniškas drakonas, norintis praryti dienos šviesą. Siaubūnas savo kūnu uždengia Saulės šviesą, ir tada Žemėje vyksta užtemimas.… Skaityti daugiau


Nusileidimai kosminiuose kūnuose

Nusileidimai kituose pasauliuose Prieš pusę amžiaus prasidėjusi kosminė era žmonijai tikrąja žodžio prasme suteikė sparnus. Dar prieš šimtmetį atrodė, kad astronomai niekada net nesugebės išvysti nematomos Mėnulio pusės, tačiau realybė pranoko visas fantazijas. Žmonijos pasiųsti pasiuntiniai aplankė ne… Skaityti daugiau


Mėnulis

Mėnulio fazės 2024 m. kovo mėn.: Pilnatis nuo 2023 m. vasario 24 d. 14 val. 30 min. Delčia nuo 2024 m. kovo 3 d. 17 val. 24 min. Jaunatis nuo 2024 m. kovo 10 d. 11 val. 00 min. Priešpilnis nuo 2024 m. kovo 17 d. 06… Skaityti daugiau


Lietuva ir kosmosas

Vingiuotas kelias link žvaigždžių Istorinę 2014 m. vasario 28 d. 9.30 val. Lietuva pagaliau tapo kosmine valstybe. Į orbitą iš Tarptautinės kosminės stoties buvo paleisti iškart net tu „tautiniai“ palydovai. Nors tai buvo mažas postūmis „kubiukams“, bet didelis… Skaityti daugiau


Katastrofos kosmose

Pirmosios nelaimės aukštybėse Prisiminkime tuos žmones, kurie sumokėjo didžiausią įmanomą kainą siekdami nutiesti žmonijai kelius į padangę. Jų auka nebuvo beprasmė. Didieji atradimai niekada nebuvo lengvai pasiekimai. Dar didžiųjų geografinių atradimų laikais tolimos kelionės buvo ypač pavojingos. Užjūriuose galvas… Skaityti daugiau


Jupiteris

Planetos milžinės Jupiteris, didžiausia Saulės sistemos planeta, priklauso vadinamajai planetų milžinių grupei. Jas nuo Žemės grupės planetų skiria didelė masė, didelis tūris, mažas vidutinis tankis, cheminė sudėtis, didelis vidinės šilumos srautas, greitas sukimasis apie ašį, didelis paplokštumas, stiprus… Skaityti daugiau


Raketų teorijos pradžia…. Lietuvoje?

Senovinės raketos XXI a. pradžioje vienintele priemone, leidžiančia išvystyti pirmąjį kosminį greitį (8 km/s) lieka raketa. Nors idėja panaudoti raketas kelionėms į kosmosą atsirado XIX a. pabaigoje, bet pats raketos principas žinomas jau senovėje. Pirmąsias raketas sukonstravo, tikriausiai,… Skaityti daugiau