|
|
Lietuvos meteoritiniai krateriai
Pažiūrėję į Mėnulio nuotraukas, matome, kad visas jo paviršius nusėtas įvairaus dydžio, apvaliom įdubom krateriais. Dauguma jų susidarė nukritus ant Mėnulio meteoritams ir asteroidams. Nemažai tokių smūgių patyrė ir mūsų Žemė. Tik jos paviršiuje meteoritiniai krateriai, šitos žvaigždžių žaizdos" (astroblemos) ilgainiui užgyja". Vanduo, vėjas ir žemės trauka nuardo sutrupintų uolienų pylimą, susidariusį aplink kraterį sprogimo metu, o pačią įdubą užpildo nuosėdomis, suneštomis nuo šlaitų, ir tolimesnių apylinkių, o kartais kraterį užkloja jaunesnių nuogulų sluoksniai ir jis visai išnyksta nuo žemės paviršiaus. Tokius palaidotus meteoritinius kraterius nelengva aptikti ir atpažinti, tačiau pasaulyje jau rasta netoli 200 astroblemų, nuo kelių šimtų metrų iki 100 km skersmens.
Viena jų yra netoli Druskininkų kurorto. Tik nepagalvokite, kad tai Raigardas. Jo kilmė visai kitokia. Meteoritinis krateris žemės paviršiuje nematomas, jis yra po Mizarų kaimu ir vadinamas jo vardu. Kraterio skersmuo - 5 km, o
gylis - 250 m. Galima tik įsivaizduoti, koks galingas turėjo būti sprogimas, kurio energija prilygsta daugybės atominių bombų energijai ir nedaug skiriasi nuo visų žemės drebėjimų, įvykstančių per metus visame pasaulyje energijos.
Sprogimo vietoje liko žiojėti didžiulė duobė, išmušta granito ir gneiso klode, buvusiame tada žemės paviršiuje. Krateryje iki kelių šimtų metrų gylio šios uolienos buvo labai sutrupintos, vietomis tekšnojo jų ugninio lydalo ežerai, panašūs į lavą, išsiliejusią iš ugnikalnių. Pagal tam tikrus požymius, išlikusius šiose sutrupintose ir išlydytose uolienose, nustatyta, kad sprogimo metu temperatūra galėjo siekti 20002500° C, o slėgis kelis šimtus tūkstančių atmosferų. Visa tai liudija, kad į Žemę turėjo rėžtis apie 200 m. skersmens kosminė uola!
Mizarų kraterį ilgainiui užpildė normalių" nuosėdinių uolienų - smiltainio, aleurito, molio storymė. Jose aptikti gyvūnų likučiai rodo, kad ši katastrofa įvyko prieš 500600 milijonų metų.
Kitas, dar didesnis, beveik 8 km skersmens krateris yra prie Veprių miestelio Šventosios slėnyje. Čia meteoritas trenkė į minkštas nuosėdines paleozojaus uolienas smiltainį, klintį, todėl kraterio gylis buvo per 500 m. Dabar jį užpildo po sprogimo sukritusios atgal į kraterį ar suplautos nuo šlaitų uolienų nuolaužos, o virš jų normaliai sluoksniuota molio ir smėlio storymė. Šitie viršutiniai sluoksniai susiklojo jau juros periode, nedideliame ežere, kuris susidarė krateryje. Pagal tų nuosėdų amžių nustatyta, kad meteoritas krito prieš 150160 milijonų metų. Dar vėliau kraterį užklojo kvartero nuosėdos, ir dabar duomenys apie kraterį ir jo uolienas gaunami tik gręžiniais.
Meteoritai ir asteroidai krito ant Žemės per visą jos gyvenimo laiką, ne tik prieš milijonus metų, bet ir visai neseniai. Tų kritimų pėdsakai ir dabar ryškūs žemės paviršiuje. Pavyzdžiui, Estijoje yra surasta net keliolika meteoritinių kraterių, kurių skersmuo nuo kelių iki 110 metrų. Jie susidarė tik prieš keletą tūkstančių metų, kai čia jau gyveno žmonės.
Tokių nedidelių meteoritinių kraterių tikriausiai yra ir Lietuvos paviršiuje, tik mes nesugebėjome juos surasti arba atpažinti. Mat meteoritiniai krateriai, susidarę smėlyje, labai panašūs į kitokios kilmės įdubas, susiformavusias kitokiu būdu, pavyzdžiui, ištirpstant palaidoto, užnešto smėliu ledo luitams ledyn-laikių pabaigoje.
Iš tokių neaiškios kilmės įdubų garsiausia ir įspūdingiausia yra Velnio duobė netoli Aukštadvario. Prie Molėtų, Misiūniškio kaime, yra kita apvali įduba, nepasižyminti nei dydžiu, nei gyliu, bet jos šlaitų smėlyje daug smulkių apvalių rutuliukų, kuriuos traukia magnetas. Tokių rutuliukų pasitaiko meteoritiniuose krateriuose. Tačiau vieno to fakto įdubos kilmės įrodymui neužtenka.
Parengta pagal:
1.Apie Lietuvos žemę. K., 1992.
2.R.Gailius. Lietuvos meteoritiniai krateriai. V., 1988.
|
|
|
teka 05:19, leidžiasi 21:13
Priešpilnis iki gegužės 20 d. 
