|
|
Kas yra meteoroidas
Giedrą naktį galima pastebėti danguje mįslingus trumpalaikius žybtelėjimus, tartum žvaigždelė skrietų žemėn iš dangaus. Paprasti žmonės tokį reiškinį dažniausiai ir vadindavo krintančiomis žvaigždėmis. Žodį "meteoras" mums paliko senovės graikai, šitaip vadinę viską, kas krinta iš dangaus. Lietus, kruša ir sniegas buvo vadinami vandens, o žaibai ir "krintančios žvaigždes" - ugnies meteorais. Šių reiškinius aprašė meteorologija. Dabartinė meteorologija tebenagrinėja tik vieną senovės graikų ugninių meteorų rūšį - žaibus. "Krintančios žvaigždės" kartu su senuoju meteorų pavadinimu XIX amžiuje buvo atiduotos astronomi¬jai. Tai padaryti paskatino įspūdingi žvaigždžių lietūs, stebėti 1799,1833 ir 1866 m.
O krintančios žvaigždės (meteoro) reiškinį sukelia vadinamasis meteoroidas. Tai kosminėje erdvėje skriejantis mažų matmenų (nuo kelių mikrometrų iki kelių šimtų metrų) kietasis kūnas dulkelė arba ledo gabalėlis. Į Žemės atmosferą 15-70 km/s greičiu įskrieję meteoroidai ir jų irimo produktai švyti, nes sąveikaudami su atmosfera, įkaista, lydosi ir garuoja. Silpni plika akimi nematomi meteorai įsižiebia 140-160 km aukštyje, vidutinio ryškio matomi meteorai - 80-110 km aukštyje, lėti šviesūs meteorai - 60-80 km aukštyje. Per parą ant Žemės nukrinta nuo šimtai tonų meteorinių dulkių ir meteoritų.
Meteorai krinta nelygiai pasiskirstę dangaus skliaute. Galima pastebėti, kad būrys meteorų išlekia tartum iš vieno taško, esančio kuriame nors žvaigždyne. Tai meteorų srautas, vadinamas pagal žvaigždyną, kuriame yra tas taškas. Žymiausi meteorų srautai yra perseidai, krintantys liepos pab. rugpjūčio pr. iš Persėjo žvaigždyno, ir leonidai, smingantys iš Liūto žvaigždyno lapkričio viduryje. Tačiau daugiausia meteorų nepriklauso jokiam srautui ir yra vadinami sporadiniais meteorais.
Patys meteoroidai dažniausiai atsiranda irstant kometoms arba įvairių kosminių kūnų susidūrimų metu.
|
|
|
teka 05:19, leidžiasi 21:13
Priešpilnis iki gegužės 20 d. 
