|
|
Klausimai ir atsakymai
Kometos, meteorai, meteoritai
Klausimas:
Kada būna kasmetiniai "žvaigždžių lietūs"?
Atsakymas:
Žymiausi kasmetiniai meteorų srautai yra šie:
Eta akvaridai ~ gegužės 5 d.
Perseidai ~ rugpjūčio 12 d.
Orionidai ~ spalio 22 d.
Leonidai ~ lapkričio 17 d.
Geminidai ~ gruodžio 13 d.
Kvadrantidai (Quadrantids) ~ sausio 4 d.
---
Klausimas:
Norejau paklausti, kuriais metais pasirodys kometa, kurią galėsime stebėti iš Žemės ?
Atsakymas:
Trumpaperiodės kometos (kurių apskriejimo apie Saulę periodas yra trumpesnis nei 200 metų), retai būna gerai matomos plika akimi. Išimtį sudaro Halio kometa, bet ir ji vėl pasirodys tik 2058 m. Todėl didesnė tikimybė sulaukti ryškios neperiodinės (arba ilgaperiodinės) kometos. Šiaurės pusrutulyje paskutinį kartą plika akimi itin ryškios kometos buvo matomos 1996 ir 1997 metais (o štai pietų pusrutulio gyventojai grožėjosi Mcnaught kometa visai neseniai - 2007 m.). Po to mūsų padangėje dar nesisvečiavo tokios ilgauodegės, kurias be vargo pastebėtum užvertus galvą. Jeigu tokia kometa pasirodys - būtinai pranešime Zondo puslapyje :)
---
Klausimas:
Naktiniame danguje matome blykstelint koki nors meteora ar bolida. kokiame aukstyje virs zemes jie taip "svysteli", kokiame atmosferos sluoksnyje? kiek per para tokiu "siuksliu" sudega Zemes atmosferoje? Aciu is anksto uz atsakyma!
Atsakymas:
Į Žemės atmosferą 15-70 km/s greičiu įskrieję meteoroidai (dulkelės arba ledo kristalėliai) ir jų irimo produktai švyti, nes sąveikaudami su atmosfera, įkaista, lydosi ir garuoja. Silpni plika akimi nematomi meteorai įsižiebia 140-160 km aukštyje, vidutinio ryškio matomi meteorai - 80-110 km aukštyje, lėti šviesūs meteorai - 60-80 km aukštyje. Mokslininkai nesutaria dėl medžiagos kiekio, kurios tokiu būdu patenka į mūsų atmosferą. Įvairūs šaltiniai nurodo, kad per parą ant Žemės nukrinta nuo keliolikos iki tūkstančių tonų meteorinių dulkių ir meteoritų.
---
Klausimas:
gal galite ka nors parasyti apie meteoroidus busiu dekingas.
Atsakymas:
Šis tas apie meteorus: Žodį "meteoras" mums paliko senovės graikai, šitaip vadinę viską, kas krinta iš dangaus. Lietus, kruša ir sniegas buvo vadinami vandens, o žaibai ir "krintančios žvaigždes" - ugnies meteorais. Šių reiškinius apraše meteorologija. Dabartinė meteorologija tebenagrinėja tik vieną senovės graikų ugninių meteorų rūšį - žaibus. "Krintančios žvaigždės" kartu su senuoju meteorų pavadinimu XIX amžiuje buvo atiduotos astronomijai. Tai padaryti paskatino įspūdingi žvaigždžių lietūs, stebėti 1799,1833 ir 1866 m. O krintančios žvaigždės (meteoro) reiškinį ir sukelia vadinamasis meteoroidas. Tai kosminėje erdvėje skriejantis mažų matmenų (nuo kelių mikrometrų iki kelių šimtų metrų) kietasis kūnas dulkelė arba ledo gabalėlis. Sąveikaudamas su planetos atmosfera, lydosi, garuoja ir švyti palikdamas ryškų pėdsaką. Patys meteoroidai dažiausiai atsiranda irstant kometoms, įvairių kosminių kūnų susidūrimų metu.
---
|
|
|
teka 07:23, leidžiasi 18:52
Jaunatis iki spalio 7 d. 
