Astronomijos diena 2025
Puiki proga pakelti akis į naktinį dangų ir nors trumpai susimąstyti apie mūsų vietą Visatoje. Šią dieną astronomijos entuziastai iš viso pasaulio susiburia į dangaus stebėjimo vakarėlius, rengia paskaitas ir dalijasi patirtimi. 📜 Pirmoji Astronomijos diena buvo surengta… Skaityti daugiau
Tiksli „Odisėjos“ data? Astronomai iššifruoja senovės dangaus ženklus
Mokslininkai ištyrė Homero epą „Odisėja“ ir nustatė, kad jame aprašytas saulės užtemimas galėjo įvykti 1178 m. pr. Kr. balandžio 16 d., apie vidurdienį. Šis įvykis siejamas su Odisejo sugrįžimu į Itakę ir kerštu prieš Penelopės jaunikius. „Odisėjoje“ minimas… Skaityti daugiau
Kaip žvaigždžių mirtis galėjo sunaikinti gyvybę Žemėje
Supernovų sprogimai, kurie galėjo sukelti masinius išnykimus, įvyko atitinkamai prieš maždaug 450 milijonų metų (Ordoviko periodas) ir 360 milijonų metų (Devono periodas). Pirmasis išnykimas galėjo sunaikinti iki 60–70% visų gyvybės rūšių (daugiausia jūrose), o antrasis — apie 75%.… Skaityti daugiau
Saturno palydovų rekordas
Astronomai neseniai atrado net 128 naujus Saturno palydovus, todėl šios planetos palydovų skaičius išaugo iki 274. Tai reiškia, kad Saturnas dabar turi daugiau palydovų nei bet kuri kita Saulės sistemos planeta, aplenkdamas Jupiterį, kuris šiuo metu turi patvirtintus… Skaityti daugiau
Ar gyvename juodosios skylės viduje?
Space.com publikuotame straipsnyje aptariamas intriguojantis James Webb kosminio teleskopo (JWST) atradimas, kuris kelia klausimą: ar mūsų visata gali būti juodosios skylės viduje? Tyrėjai išanalizavo 263 galaktikų sukimosi kryptis ir pastebėjo reikšmingą asimetriją. Maždaug 67% galaktikų sukasi pagal laikrodžio… Skaityti daugiau
Svarbiausi astrofizikos atradimai 2024 m.
Neturintiems laiko pastoviai sekti astronomijos naujienų į pagalbą atskuba Mokslo sriuba su svarbiausių 2024 m. atradimų danguje apžvalga.
Lietuvos dangus 2025
Jau pasirodė kasmetinis astronominis almanachas „Lietuvos dangus 2025“. Leidinys astronomijos mėgėjus džiugina net nuo 1989 m. Šių metu numeryje sužinosite apie bandymus sukurti Visko teoriją, laiko fiziką, saulės „pulsą“, planetas klajokles ir kt. įdomybes.
Tarptautinis Lietuvos astronomų pripažinimas
Profesorė Gražina Tautvaišienė tapo pirmąja Tarptautinės astronomų sąjungos (The International Astronomical Union) viceprezidente iš Baltijos šalių. 2024 m. rugpjūčio mėn. Keiptaune įvykusioje 32-ojoje organizacijos Generalinėje Ansamblėjoje sąjungos prezidentu išrinktas Brianas Šmitas iš Australijos, fizikos Nobelio premijos laureatas (2011 m.).
Lietuvos dangus 2024
Jau pasirodė naujas kasmetinio astronomijos almanacho „Lietuvos dangus“ numeris. Šįkart sužinosite apie žvaigždžių amžiaus tyrimus, Saulės aktyvumo ciklus, temperatūrą kosmose, asteroidus stebėjimus, astronomijos mokymo iniciatyvas.
Skrydis į Europą
Išskraidink savo vardą į Jupiterio palydovo Europos vandenynus kartu su NASA erdvėlaiviu Europa Clipper.
Mirė profesorius Vytautas Straižys
2021 m. gruodžio 19 d. į paskutinę kelionę link žvaigždžių iškeliavo profesorius Vytautas Straižys. Profesorius buvo pasaulinio lygio astronomas, specializavęsis žvaigždžių klasifikavime, dukart Lietuvos mokslo premijos laureatas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius. Visą savo gyvenimą paskyrė… Skaityti daugiau
Gyvybės paieškos Marse (video)
2021 m. vasario 18 d. naujasis NASA roveris „Perseverance“ sėkmingai nusileido išdžiuvusios upės deltoje, kur netrukus pradės gyvybės pėdsakų paieškas. Pokalbis su geologu Andrejumi Spiridonovu.