Pavasario lygiadienis

Pavasario lygiadienis

Saulės ir Žemės padėtis pavasario lygiadienį

Saulės kelionė

Pavasario lygiadienis 2017 m. stos kovo 20 d. (pirmadienį) 12 val. 29 min. Lietuvos laiku. Kas gi įvyksta šio reiškinio metu?
Kasmet apie kovo 20-21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Saulė keliaudama dangaus skliautu atsiduria pavasario lygiadienio taške – dangaus pusiaujo ir ekliptikos (metinio Saulės kelio) susikirtimo taške. Pavasario saulė tą dieną pateka tiksliai rytuose, tada 12 valandų keliauja dangumi ir nusileidžia tiksliai vakaruose. Visoje mūsų planetoje (išskyrus ašigalių sritis) lygiadienio metu diena ir naktis trunka po 12 valandų. Nuo šiol prasideda astronominis pavasaris. Po to Saulės kelias dangumi kils vis aukštyn iki vasaros saulėgrįžos – Joninių šventės. Šiuo metu dėl precesijos (Žemės ašies svyravimo) lygiadienio taškas yra Žuvų žvaigždyne. Astrologijoje, pagal tradicija, laikoma, jog tai Avino ženklas, nors Saulė jame lankydavosi prieš 2500 tūkstančių metų.
Dėl Saulės spindulių užlūžimo atmosferoje (refrakcijos) tekanti Saulė mums pasirodo kiek anksčiau, o besileidžianti pasislepia kiek vėliau, taigi dienos ilgumas šiek tiek padidėja. Taigi buitiniuose kalendoriuose nurodytas dienos ilgumas skiriasi nuo astronominio keliomis minutėmis. Iš tikro diena susilygina su naktimi pavasarį jau 2-3 dienomis anksčiau, o rudenį tiek pat vėliau astronominio lygiadienio datos atžvilgiu. Apskritai, astronominis lygiadienis tėra tik momentinis įvykis, kuomet Saulė disko centras kerta dangaus pusiaują. Todėl visiškai tikslios nakties ir dienos lygybės niekuomet nebūna.


 lygiadienio šventė

Pavasario lygiadienio šventė Vilniuje. Foto: Alkas.lt

Senovinės lietuvių tradicijos

Manoma, kad įvairių senovės kultūrų žmonės per pavasario lygiadienį švęsdavo ir Naujųjų metų pradžią. Lietuviai tikėjo, kad pavasario lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų (nes tądien saulė teka tiksliai rytuose), būsi tyras ir sveikas visus metus. Toks paprotys praustis rytą užfiksuotas ir Velykų šventės metu, todėl gali būti, kad kažkada Velykos buvo švenčiamos būtent šią dieną, per pavasario lygiadienį (šiuo metu Velykos švenčiamos pirmą sekmadienį po pirmos astronominio pavasario pilnaties).

Lietuviai dar XIX a. pradžioje pavasario lygiadienio apeigas atlikdavo pasirodžius jaunam Mėnuliui. Anksti ryte kaimo merginos bėgdavo į laukus link tekančios Saulės. Kai tik pasirodydavo pirmieji Saulės spinduliai, jos uždainuodavo dainą apie pavasarį. Dainuodamos šokdavo ratelius ir plodavo rankomis. Paskui grįždavo į kaimą ir skelbdavo jau atėjus pavasarį. Viename name rasdavo paruoštas vaišes ir čia linksmindavosi. Dar seniau jaunaties metu aukodavo ir valgydavo gaidį, o pavasario lygiadienio vakarai buvo laikomi šventvakariais. Ši astronominė data buvo pažymima apeigomis, dainomis bei šokiais.

Senuose pavasario papročiuose galima atsekti dviejų besivaržančių pradų gerbimą. Tai – Dvyniai, kurie reiškiasi kaip poros: paukštis – žaltys, ugnis – vanduo ir t.t. Apie dviejų raitų būrių vaikinų varžybas Žemaitijoje pasakojo M.Valančius. Panašios buvo senųjų prūsų rungtynės (J.Lebedžio žinios) – „Tridančiu joti“. Lygės ženklas yra Dvynių ženklas, Latvijoje tai – Jumio (vaisingumo) ženklas.

Lygiadienio renginiai:

2017 m. pavasario lygiadienis stos pirmadienį, todėl šventė įvairiuose Lietuvos miestuose bus pradėta švęsti jau nuo šeštadienio.

-Vilniaus Šventaragio slėnyje (prie Lietuvos nacionalinio muziejaus) 2017 m. kovo 18 d. (šeštadienį) 20 val. vyks šventė „Tiltai„;

-Žemės dienos ir paukščių šventė kovo 18 d. 13.00 val. VU Botanikos sode;

-Lygiadienio apeigos ant Pūčkorių piliakalnio kovo 19 d. 15 val. (sekmadienį);

-Grupė „Skylė“ kviečia į tradicinius lygiadienio koncertus: kovo 22 d. – Klaipėdoje, Dramos teatre, kovo 25 d. – Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, kovo 26 d. – Kaune, „Žalgirio“ arenos amfiteatre.

 

Žemės diena kovas

Lygiadienis – Žemės diena

Žemės diena

Dabar lygiadienis švenčiamas kartu su Tarptautinė Žemės diena (kovo 20 d.). 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20 – 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje. Šią dieną Lietuvos miestuose, ypač sostinėje Vilniuje, vyksta įvairūs, dažniausiai su ekologija susiję renginiai, primenantys kiekvieno pareigą rūpintis ir mylėtis savo vieninteliais namais šaltojo kosmoso platybėse. Įdomus faktas, kad dalyje šalių, o ypač JAV, pasaulinė Žemės diena švenčiama balandžio 22 d.

Iškart po pavasario lygiadienio, paskutinį kovo šeštadienį švenčiama ir taip vadinama Žemės valanda, kurios metu planetos gyventojai kviečiami išjungti apšvietimą ir leisti planetai „atsikvėpti“ nuo šviesos taršos. 2017 m. Žemės valanda švenčiama bus švenčiama kovo 25 d. (šeštadienį) 20:30 val.

Apie Pavasario lygiadienį pasakoja etnokosmologas Jonas Vaiškūnas