|
|
Kalėdų paslaptys
Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti"<...> Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą <...>. Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis.
(Evangelija pagal Matą)
Saulės šventė
Nors stebuklingas Kristaus gimimas aprašytas Biblijoje, ankstyvoji krikščionių bažnyčia šventė tik vieną Kristaus šventę - Velykas. Tik IV šimtmetyje kilo mintis apie Jėzaus atėjimo žemėn šventę, kuri Romoje buvo minima gruodžio 25 d., o Egipte sausio 6 d. minėta Kristaus, kaip Žmonijos Saulės, gimimo šventė. Kristaus gimimo diena pirmą kartą buvo istoriškai paminėta Dionizo Filokalo rankraštyje Chronografe 354 m. Čia jis aprašinėja gruodžio 25 d. kaip civilinę "Nenugalėtos saulės" šventę ir prideda, jog tą dieną Judėjos Betliejuje gimė Kristus. Jo gimimo diena Romoj galėjo būti minima jau apie 330 m. Savo kilme, atrodo, ši šventė bendralaikė su Romos imperatoriaus Konstantino ant Vatikano kalvos statoma šv. Petro bazilika. Tai buvo tiesioginė Romos žmonių pagarbos išraiška Kristui toje pačioje kalvoje, ant kurios jie aukodavo Rytų dievybėms. Vatikano katakombų kapuose išlikusi viena iš seniausių krikščioniškų mozaikų, kur Kristus vaizduojamas kaip saulė triumfo vežime (III a. viduryje). Kristaus kaip Tiesos saulės simbolizavimas tikriausiai kilo iš šv. Rašto minčių ir vedė Bažnyčią prie minties pakeisti pagonių žiemos solisticijos "Nenugalėtos Saulės" šventę, kuri buvo tarsi pagonių paskutinio priešinimosi krikščionybei simbolis. Nenugalėtos Saulės šventės pakeitimas Kristaus gimimo švente, atrodo, buvo imperatoriaus Konstantino vizija.
Kada gimė Kristus?
Keblesnė užduotis nustatyti metus, kada gimė Kristus. Daug kas mano, kad tai turėtų būti mūsų visų dabar naudojamo kalendoriaus pradinis momentas, bet tai nėra tiesa. Sumaištį kalendoriuje sukėlė, matyt dar Dionisijas Mažasis. Šis teologas, matematikas ir astronomas 525 m. popiežiaus prašymu paskaičiavo Kristaus gimimo metus ir sudarė kalendorių. Manyta, kad skaičiuodamas jis suklydo kelerias metais. Be to kilo abejonių ir dėl Kristaus gimimo metu Judėją valdžiusio Romos senato paskirto karaliaus Erodo mirties datos. Išeitį rasti padėjo užuomina, kad Erodas mirė po Mėnulio užtemimo. O jis buvo stebimas 4 m. pr. Kr. kovo 13 ir 1 m. pr. Kr. sausio 10 d. Pirmuoju atveju Kristaus gimimo data nusikelia į 5-6 m. pr. Kr., antruoju - į 2-3 m. pr. Rasti galutinį atsakymą bei įminti Betliejaus žvaigždės mįslę pabandykime astronominiais metodais. Rytų išminčiai, vadinamieji Trys karaliai, turėjo būti neblogi dangaus kūnų žinovai, jeigu pastebėjo Betliejaus žvaigždę - keistą naują reiškinį. Be to, tuometiniai astronomai būdavo kartu ir astrologai, todėl kreipė dėmesį ir į planetų padėtis Zodiako žvaigždynų atžvilgiu. Kokie gi įdomūs dalykai galėjo dėtis Judėjos danguje prieš du tūkstantmečius?
Paslaptį atskleidžia astronomai
O vaizdas padangėse iš tiesų traukė akį! 3 m. pr. Kr. rugpjūčio 12 d. dvi ryškiausios planetos - Jupiteris ir Venera spindėjo danguje vienas šalia. Rugsėjo 1 d. prie jų prisijungė Merkurijus. Maža to, rugsėjo 14 d. Jupiteris praskriejo pro ryškiausią Liūto žvaigždyno karališkąją žvaigždę Regulą.
Kitais metais, t.y. 2 m. pr. Kr. danguje dėjosi ne mažiau intriguojantys dalykai, kurie neturėjo praslįsti pro akylas rytų astrologų akis. Pasukęs atgal, Jupiteris 2 m. pr. Kr. vasario 17-ąją antrąsyk praskriejo netoli Regulo, o išrašęs danguje kilpą, gegužės 8 d. aplenkė šią žvaigždę trečiąsyk. Maža to, birželio 17-ąją Jupiteris su Venera danguje spindėjo taip arti vienas kito (vos per 0,04 laipsnio), kad saulėlydžio prieblandoje galėjo susilieti į vieną itin ryškų šviesulį!
Tačiau ir tai dar ne viskas, planetų paradas tęsėsi toliau! 2 m. pr. Kr. rugpjūčio 27 d., bet jau rytmečio danguje Jupiteris spindėjo visai šalia Marso. Netoliese švietė Merkurijus ir Venera. Taigi auštant švietė keturios planetos - reginys išties įspūdingas. Nereikia pamiršti ir astrologų interpretacijos: Jupiteris simbolizuoja valdžią, Regulo žvaigždė - siejamas su valdovų didybe ir galia, Venera - su meile ir motinyste, Merkurijus su dievų pasiuntinyste. Viską sudėjus peršasi gana įtikinama Betliejaus žvaigždės versija.
Tiesa verta paminėti ir keletą kitų Betliejaus žvaigždės hipotezių. Nauja žvaigžde galėjo sužibti novos arba supernovos sprogimas. Juk po keletos mėnesių tokia ryškiai švietusi žvaigždė vėl pradingsta iš akių. Kiniečių metraščiuose yra išlikęs naujos žvaigždės sužibimo Ožiaragio žvaigždyne įrašas datuojamas 5 m pr. Kr. kovo - balandžio mėn. Ji švietė apie 70 dienų, bet buvo matoma rytais prieš Saulės tekėjimą. Tačiau Mato evangelijoje yra nuoroda, kad išminčiai "matė užtekant žvaigždę"! Vis dėlto Ožiaragio žvaigždyne sužibusi žvaigždė nebūtų galėjusi vesti jų naktimis link Beatliejaus.
Pakankamai tikėtinas ir ryškios kometos praskriejimas. Kometa juda dangumi (anot Biblijos, žvaigždė traukė pirma išminčių), be to kometos išvaizda danguje primena ugninę strėlę, rodyklę, ranką. Galbūt, Betliejaus žvaigždė išties buvo net keletas įspūdingų ir retų astronominių reiškinių???
Bet kokiu atveju, vien minėtas planetų išsidėstymas ko vertas! 2 m. pr. Kristų keliavusius iš Persijos išminčius dangumi slinkdamas Jupiteris kaip tik vedė į vakarus Jeruzalės link. Kai pasiekę Erodo dvarą išminčiai klausė: "Kur yra ką tik gimęs žydų karalius, kurio žvaigždę matėme rytuose?", Jupiteris pasuko ekliptika atgal ir pakibo vienoje vietoje Mergelės žvaigždyne aukštai virš pietų horizonto. Kaip tik toje vietoje, žiūrint iš Jeruzalės, buvo Betliejus. Maždaug po savaitės išminčiai įteikė dovanas prieš kelis mėnesius gimusiam kūdikiui.
Tokią istoriją dangus galėjo papasakoti daugiau kaip prieš du tūkstančius metų... O 2006 m. Kūčių vakarą laukiantys Vakarės žvaigždės negalės išvysti nė vienos planetos danguje! Tačiau jei žiemos debesys neužstos dangaus, saulei nusileidus virš vakarų horizonto sužibs paskui ją skubančios trys ryškios vasaros trikampio žvaigždės - Vega, Altairas ir Denebas, kviečiantis giminę prie šventinio stalo. Gražių švenčių Jums linki ir Zondo kolektyvas.
Parengta pagal:
Z.Sviderskienė. Kalėdų laukimas. Lietuvos aidas, 1995.
Liturgija. - LKB TKK leidykla, 1998.
|
|
|
teka 05:19, leidžiasi 21:13
Priešpilnis iki gegužės 20 d. 
