|
|
Užgavėnės ir kosminiai ciklai
Šventės ištakos
Užgavėnes 2012 m. švęsime vasario 21 d. Tai seną pagonišką šventę, kuri vėliau buvo susieta su krikščionybe. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šis laikotarpis būna nuo vasario 5 iki kovo 6 dienos. Kadangi Velykų data priklauso nuo astronominių reiškinių (švenčiama savaitgalį po pirmosios Mėnulio pilnaties po lygiadienio), tai Užgavėnių diena taip pat priklauso nuo Mėnulio judėjimo. Pats šventės pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių 'gavėti' (silpti) bei 'gautis' (žemė gaunasi iš po žiemos miego). Tačiau šventės šaknys bei sąsajos su astronomija yra dar gilesnės
Užgavėnių šventė buvo žinoma ne tik visoje Lietuvoje, bet ir daugelyje krikščioniškosios Europos šalių. Jos paskirtis išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Kadangi Užgavėnės susiejusios su pagonybės laikų saulės garbinimu, etnografų nuomone senovėje jos buvo švenčiamos per lygiadienį kai diena pradeda ilgėti. Apie tą laiką pasirodęs jaunas Mėnulio pjautuvas skelbdavo Naujųjų metų pradžią. Todėl ir pagrindinis Užgavėnių simbolis dideli geltoni blynai šviesos ir grįžtančios saulės simbolis. Šiais laikais Užgavėnių šventė dažnai virsta į prašmatnius karnavalus, kurie drebina Venecijos, Rio de Ženeiro ir kt. miestus bei sutraukia milijonus turistų.
Apeigos ir tradicijos
Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Lietuviškos Užgavėnės - tai seniausių apeigų ir žaidimų, kurių metu susitinkama su mirusiųjų vėlėmis ir gamtos dievybėmis, tradicija. Liaudyje Užgavėnės vadinamos "slenksčiu tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario", jos laikomos pavasario pradžia ir įvairiais veiksmais (linksmas ir išmoningas karnavalas) stengiamasi paspartinti kosminį ciklą (pavasario atėjimą).
Žmonės žiemą įsivaizduoja kaip demoną, kurį reikia nubaidyti, išvyti, nugalėti ir sunaikinti. Todėl Užgavėnių reikšmingiausiu veiksmu tampa persirengėlių vaikštynės po kaimo sodybas - didžiulis triukšmas, dainos, muzika, šokiai, juokai. Tarp persirengėlių galima sutikti Ožį, Gervę, Žirgą, Mešką, Giltinę. Užgavėnių persirengėlių kaukės kilusios iš toteminių protėvių ar jų antgamtinių savybių garbinimo. Juodas Gauruotas - veikiausiai kokio vėlių vedlio, mirusiųjų pasaulio dievybės įvaizdis. Įdomu, kad daugelis Užgavėnių personažų atitinka žvaigždynus šalia Paukščių Tako, senovėje Vėlių Keliu vadinto. Vėlesniais laikais žemės derlumo, vaisingumo simboliais tapo naminiai gyvuliai, atsirado ir kitokių Užgavėnių veikėjų: čigonų, vengrų, žydų, elgetų, velnių ir raganų, mitinėje sąmonėje atspindinčių "svetimo", "atėjūno iš anapus" sąvoką. O Lašininio ir Kanapinio kova - labai senais laikais vydavusių Meškos ir Briedžio, žeimos ir vasaros valdovų, varžytuvių aidais.
Tradicinis ir vaišinimasis Saulę simbolizuojančiais blynais. Sotumas turi lemti gerus metus. Ritualiniai Užgavėnių patiekalai visoje Lietuvoje yra kiauliena, blynai, spurgos. Užgavėnių vakarienė (kaip ir Kūčios) yra ritualinė, į ją užsigavėti kviečiamos protėvių vėlės. Užgavėnių valgių, priešingai nei Kūčių, ant stalo nakčiai palikti negalima. O jei likdavo - juos sušerdavo gyvuliams ir paukščiams.
Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo dienos, švenčiamos po pavasario lygiadienio). Per Gavėnią susikaupimo, rimties ir prisikėlimo laukimo metą, draudžiama uliavoti, šėlti, triukšmauti, privaloma pasninkauti.
Pagal seną tradiciją Užgavėnės turėtų būti švenčiamos net 8 dienas (pradedant sekmadieniu). Nuo XX a. pradžios Užgavėnes Lietuvoje šventė tris dienas.
Iki šiol Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (savaitgalį prieš Užgavėnes). Žemaitijoje ypač paplitusios kaukėtų persirengėlių vaikštynės. Aukštaitijoje mėgstama važinėtis rogėmis, lenktyniauti ir dainuoti.
Literatūra:
www.romuva.lt
www.varniuparkas.lt
www.day.lt
http://lt.wikipedia.org
L. Klimka. Saulės ratu, Mėnulio taku.
|
|
| Renginiai |
Apsilankykite ir sužinokite apie kosmosą daugiau
Kas? Kur? Kada?
|
| |
|
|
| |
 |
|
| |
 |
|
| |
|
|
| |
| Apklausa |
|
Kokia kosminė misija Jums įdomiausia?
|
| |
|
|
| |
|
ZONDO draugai |
|
|
|
|
|
|
|
|
