Karštosios subnykštukės: žvaigždės, praradusios savo „rūbus“
Visatoje vyksta tikros kosminės dramos, o viena įdomiausių – karštųjų subnykštukių atsiradimas. Tai itin karštos, mažos ir ryškios žvaigždės, kurios susidaro, kai raudonoji milžinė dėl šalia esančios kaimynės traukos netenka beveik viso savo išorinio vandenilio sluoksnio. Likęs nuogas žvaigždės branduolys įkaista net iki 20 000–40 000 °C ir ima švytėti ryškia mėlyna šviesa.
Nors šios žvaigždės yra gerokai mažesnės už mūsų Saulę (dydžiu dažnai prilygsta Žemei), jose vis dar vyksta aktyvios branduolių sintezės reakcijos – branduolyje helis paverčiamas anglimi ir deguonimi. Dėl mažo skersmens ir milžiniškos temperatūros jos atskleidžia, kaip elgiasi medžiaga esant ekstremaliam slėgiui, kurio Žemės laboratorijose atkartoti neįmanoma.
Prie šių paslaptingų objektų tyrimų svarbiais darbais prisideda ir Lietuvos astrofizikai. Vilniaus universiteto mokslininkai, pasitelkdami Molėtų astronomijos observatorijos teleskopus bei tarptautinio kosminio teleskopo Gaia duomenis, atlieka tikslius šių žvaigždžių atmosferų ir cheminės sudėties tyrimus. Lietuvių atliekami stebėjimai padeda geriau suprasti, kaip sąveikauja arti viena kitos esančios žvaigždės ir koks likimas po kelių milijardų metų laukia mūsų pačių Saulės.