Lietuvos laiko juosta

Laiko juostos

Laiko juostos

Laiko juostų žemėlapis

Astronominiuose leidiniuose įvairūs kosminiai įvykiai dažnai pateikiami vadinamu universaliu laiku (Coordinated Universal Time – UTC arba GTM). Dar UTC būna vadinamas pasauliniu laiku. Pravartu žinoti, kaip jį perskaičiuoti į vietinį Lietuvos laiką. Kaip žinia, laikui matuoti nuo seno buvo pasitelkti pasikartojantys dangaus reiškiniai. Saulei pakilus aukščiausiai danguje (kulminavus) būna vidurdienis. Laiko tarpas tarp dviejų vidurdienių – saulinė para. Tiesa, jos pradžią susitarta laikyti vidurnaktį, kai Saulė būna žemiausiai po horizontu. Tačiau skirtinguose miestuose Saulė kulminuoja skirtingu laiku, o tai reiškia, kad kiekviena vietovė turi skirtingą (vietinį) laiką. Nenustačius bendro laiko atskaitos etalono, bendrauti būdavo gana keblu. 1884 m. Vašingtono tarptautinėje konferencijoje buvo pasiūlyta pereiti prie juostinio laiko: Žemės rutulys padalintas į 24 juostas (nuo 0-inės iki 23-čios). Laikas gretimose juostose skiriasi viena valanda. Pasauliniu laiku (UTC) susitarta laikyti Grinvičo observatorijos Anglijoje dienovidinio laiką (nulinė juosta). Judėdami Žemės rutuliu iš vakarų į rytus turėtume pasukti laikrodžio rodykles pirmyn. Ramiajame vandenyne ties 12-tuoju dienovidiniu yra sutarta Datos keitimo linija, kuri padeda išvengti klaidų skaičiuojant keliones aplink pasaulį. Būtent čia prasideda nauja para (o ne Grinviče, ar Japonijoje). Pirmieji naują dieną pasitinka Kamčiatkos gyventojai, o paskutiniai – Aliaskos. Įdomiausia, kad juos teskiria vos 35 km pločio Beringo sąsiauris!



Vasaros laikas

Žiemos metu Lietuva yra antroje laiko juostoje (UTC+2 val). Šios laiko juostos laikas žymimas EET – Eastern European Time. Įdomu, kad prieš antrąjį pasaulinį karą visa Lietuva gyveno pirmosios juostos laiku, nors jis tinka tik vienam šalies penktadaliui – Klaipėdos kraštui. Sovietiniais laikais Lietuva buvo priversta mestis į kitą kraštutinumą ir perėjo prie trečiosios juostos, arba Maskvos laiko.

Nors dabar ir gyvename antrojoje laiko juostoje, tačiau vasaros metu (dar vadinamu EEST – Eastern European Summer Time) peršokama į trečią laiko juostą (UTC+3 val). Kam visa to reikia? Šitai neturi daug bendro su astronominiais reiškiniais. Įvedus vasaros laiką geriau išnaudojamas šviesusis paros metas (socialine ir ekonomine prasme). Pirmą kartą apie šviesos taupymą mintį iškėlė B. Franklinas dar XVIII a. pab. , tačiau jis ragino ne sukti laikrodžius, o anksčiau keltis vasarą. Pasukti laikrodžius, tikriausiai, sugalvojo mūrininkas V. Viletas (Willett) iš Londono 1907 m. Bet ir jis troško ne ilgiau mūryti, o … žaisti golfą vakarais. Viletas siūlė sukti po 20 min. kiekvieną balandžio sekmadienį. Idėja įgavo kūną tik įpusėjus Pirmajam pasauliniam karui (jau po Vileto mirties). 1916 m. ekonominiais sumetimais jį įsivedė Vokietija, o ja pasiekė kitos šalys: Belgija, Danija, Prancūzija, Portugalija, Turkija, Didžioji Britanija. Vasaros ir žiemos laiko įvedimo datos gali skirtis įvairiose šalyse. Apskritai toks laiko taupymas turi prasmę tik vidutinėse platumose, nes ties pusiauju nakties trukmė kinta nežymiai, o poliarinėse srityse sukiojimas iš viso nieko neduotų.

Pirmą kartą Lietuvoje (TSRS sudėtyje) vasaros laikas buvo pradėtas taikyti 1981 m.

Vasaros laikas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, atsižvelgiant į ES rekomendacijas, nuo 2003-ųjų pavasario įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį trečią valandą nakties laikrodžio rodyklę pasukant viena valanda į priekį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties laikrodžio rodyklę pasukant viena valanda atgal.

Sezoninį laiką turi dauguma Europos šalių – Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Švedija, Danija ir kt. Vasaros laikas teikia galimybę ilgiau naudotis šviesiu paros metu, taupyti elektros energiją.

2017 m. vasaros laikas įvedamas kovo 25/26 naktį 3.00 val. nakties pasukant laikrodžius vieną valandą pirmyn. Žiemos laikas įvedamas 2017 m. spalio 28/29 naktį 4.00 val. atsukant vieną valandą atgal. Pastaraisiais metais Lietuvos Respublikos Seime netyla diskusijos, kad vertėtų atsisakyti laiko sukiojimo ir visus metus gyventi žiemos laiku, nes jis atitinka Lietuvos laiko juostą. Tai pradžiugintų astronomijos mėgėjus, bet vargu, ar likę gyventojai būtų patenkinti, jei rugpjūtį sutemtų 20 val. vakaro. Įdomiausia, kad apklausos rodo, jog dauguma respondentų palaiko siūlymą nebesukioti laikrodžio rodyklių. Deja, užduodant klausimą nepaaiškinama, kad siūloma atsisakyti įvesti vasaros laiką.



Miestų koordinatės

Skaitant astronominę literatūrą arba atliekant stebėjimus dažnai reikia žinoti ir tos vietovės geografines koordinates (platumą ir ilgumą). Pateikiame didžiausių Lietuvos miestų geografines koordinates:
-Vilniaus koordinatės yra 54 laipsniai 41 minutė Šiaurės platumos ir 25 laipsniai 17 minučių Rytų ilgumos (54°41’N / 25°17’E).
-Kauno koordinatės 54 laipsniai 54 minutės Šiaurės platumos ir 23 laipsniai 55 minutės Rytų ilgumos (54°54’N / 23°55’E).
-Klaipėdos atitinkamai 55 laipsniai 43 minutės ir 21 laipsnis 08 minutės (55°42’N / 21°08’E).

Norėdami sužinoti tikslias mažesnių miestų koordinates, galite pasinaudoti internetiniu žemėlapiu iTouchMap .
Negalintys gyventi be Google Maps programos koordinates gali sužinoti ir joje – tereikia atsistojus ant norimos vietos spustelėti dešinį pelės klavišą ir pasirinkti opciją „kas tai?“

Saulės ir Mėnulio tekėjimas bei laida

Nors mūsų valstybė ir nedidelė (atstumas tarp vakarinio iki rytinio taškų siekia 373 km, t. y. lygus 0,75 proc. atstumo aplink Žemės rutulį), bet praeina 24 min. kol pirmasis Saulės spindulys, nušvitęs Ignalinos raj., pasiekia Nidos kopas. Gali kilti klausimas, kokį Saulės tekėjimo ir laidos laiką praneša žiniasklaida? Dažniausiai Vilniuje arba suvidurkintą visai Lietuvai. Tačiau astronomijos mėgėjams kartais gali reikėti ir tikslesnių duomenų. Tikslų Saulės ir Mėnulio tekėjimo/laidos laiką konkrečiame mieste galite sužinoti apsilankę Sunrise sunset map tinklapyje. Taip pat jame yra galimybė susidaryti Saulės ir Mėnulio duomenų lentelę visiems metams.

Kartais žmonėms smalsu, jeigu Mėnulis įvariose Žemės vietose teka ir leidžiasi skirtingu laiku, tai ar Mėnulio fazė skirtingose valstybėse gyvenančiams žmogui taip pat keičiasi ne tuo pačiu metu? Iš tikro Mėnulio fazė priklauso nuo Mėnulio, Saulės ir Žemės padėties kosminėje erdvėje, todėl ir Mėnulio fazė yra ta pati visam Žemės rutuliui. Nebus taip, kad Japonijoje dar spindi delčia, o Lietuvoje jau teka jaunatis.